„Jei spalvų derinius renka Ukmergės savivaldybės architektai, tai kodėl namai tokie neišvaizdūs ir kokie jie bus po kelių metų – stovės lyg purvini?

Gyvenu Pivonijos mikrorajone, kuriame dalis namų jau renovuota, bet daugumos spalva – tamsiai ruda ir įvairūs blyškūs jos atspalviai.

Namas, kuriame gyvenu, yra dviejų gatvių sandūroje, labai pastebimas. Renovacija tik įpusėjo, bet jau matyti, kokių spalvų geometrinis derinys bus: balta, smėlio ir plytinė ruda – be skonio ir be vaizduotės“, – mintimis dalijosi mūsų skaitytoja.

 UAB Ukmergės butų ūkio Pastatų administravimo skyriaus vadovas Andrius Kalesnikas pasakojo, kad visų renovuojamų daugiabučių spalvinės gamos derinamos su savivaldybės vyriausiuoju architektu.

Nesutinka, kad naujai renovuojami daugiabučiai niūrūs, atvirkščiai, pastaraisiais metais dažoma ryškiau, atsirado fasadą pagyvinančių spalvų.

Pavyzdžiui, Dariaus ir Girėno g. 8 name pastelinė spalva pagyvinta ryškiai geltonais akcentais, Jaunimo g. 50 name – raudonos ir baltos, Jaunimo g. 42A – žalios ir baltos spalvų deriniai.

A.Kalesnikas pasakojo, kad namo spalvinę gamą su savivaldybės architektu derina projektuotojai.

Su projekto sprendiniais supažindinami ir gyventojai. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad jei kažkam nepatinka, projektas tuojau pat keičiamas. Nors kiekvienas gali turėti asmeninę nuomonę dėl gražumo, galutinį žodį taria vyriausiasis architektas.

Sako, kad nors gyventojams projektas kartais ir nelabai patinka, išryškinta idėja ir rezultatu visi būna patenkinti.

Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Artūras Sakalauskas nenorėtų sutikti, kad jo žodis visada nulemia, kaip vizualiai atrodys renovuotas daugiabutis. Atvirkščiai, neretai tenka derintis prie daugelio dalykų – gyventojų pageidavimų, renovacijai pasirinktų medžiagų, namo vietos.

Sako, norėtų, kad renovuojami Ukmergės daugiabučiai būtų išskirtiniai, ryškūs, o kvartaluose derėtų sprendimų visuma. Tačiau šie norai ne visada įgyvendinami, nes daugiabučių rajonuose nėra kvartalinės visumos, architektūrinio vientisumo, tenka derintis prie kitų, jau gerokai anksčiau renovuotų pastatų.

A.Sakalauskas pastebi, kad gyventojai labai nenori siūlomų drąsesnių ar kitokių spalvų. O jis tikrai neturi galios šiuos norus diktuoti. Pasakojo apie situaciją, kai su pastato projektuotojais pastatui buvo išrinkę žydrą spalvą. Ji būtų buvusi itin išskirtinė, atspindėtų mūsų krašto žydiškas tradicijas. Tačiau gyventojai šiai spalvai kategoriškai pasipriešino. Pareikalavo, kad spalva būtų pakeista. Tiesa, net tarpusavyje nesutarė, kokia ji turėtų būti. „Galiausiai išrinkome tradicinį rusvą atspalvį. Tokių namų Lietuvoje yra daugiausiai. Jie nieko neišsiskiriantys“, – pasakojo A. Sakalauskas.

Pastebi, kad tarp gyventojų mažiausiai emocijų ir nesutarimų kyla, jei renovuojant fasadas labai mažai keičiamas. 

Tačiau jei tik atsiranda didesnių pasikeitimų, pasipila prieštaravimai ir emocijos.

Jam pačiam išskirtinumas yra labai svarbus. Išskirtinis daugiabutis – lyg viso kvartalo „razina“.

„Stengiamasi, kad pastatai būtų renovuojami su fantazija, kad atrodytų lyg naujai pastatyti, užblokuojantys ano laikotarpio architektūrą“, – sako pašnekovas.

 Norėtų išrinkti daugiau ryškesnių spalvų, bet kartais to padaryti neįmanoma ne tik dėl gyventojų prieštaravimų, bet ir dėl jau pasirinktos medžiagos. Pavyzdžiui, projektuojant apdailai pasirinkus plyteles – galimos tik trys spalvos: ruda, geltona ir pilka.

Miesto vyriausiasis architektas sako, kad jam pačiam vienas iš gražiausių renovuotų Ukmergės namų – Jaunimo gatvėje esantis devynaukštis – labai dera išsiskirianti žalia jo spalva.

Šiuo metu mūsų rajone yra renovuoti 48 daugiabučiai, 30 daugiabučių atliekami šių darbų projektai.

Iš viso rajone, įskaitant visus kaimuose esančius, yra per 500 daugiabučių.

Deja, laukiantis ekonominis sunkmetis pamąstymus apie jų namų fasadų spalvas greičiausiai nustums į antrą planą – svarbesnė bus pati renovacijos eiga ir galimybės.

Pasak Ukmergės butų ūkio Pastatų administravimo skyriaus vadovo Andriaus Kalesniko, prasidėjus karantinui 4 namų viso užbaigimo dokumentinės procedūros užstrigo.

Gerokai liūdniau, kad lėtėja patys darbai. Akivaizdžiai juntama, kad rangovams darosi sunkiau – jie tikina, jog medžiagų tiekėjai reikalauja avansinio apmokėjimo. Dėl to matyti, kad darbai nors ir nesustojo, bet akivaizdžiai sulėtėjo.