Naujajame numeryje daug dėmesio skiriama Deltuvos žemės jubiliejui, keliaujama pirmojo Lietuvos prezidento, kraštiečio, Antano Smetonos keliais, prisimenamos tarpukariu ir okupacijos laikotarpiu Ukmergėje gyvenusių iškilių žmonių gyvenimo istorijos, pristatoma kūryba.
Žurnalą tradiciškai sudaro trys skyriai: „Ištakos“, „Įžvalgos“ ir „Raiška“. Kiekvienas jų skirtingais pjūviais atveria krašto istoriją ir dabartį, o juos jungia bendra tema. Praėjusiais metais Deltuvos žemė minėjo 800 metų sukaktį, todėl, pasak „Eskizų“ redaktoriaus Vytauto Česnaičio, didelė dalis publikacijų skirta būtent šiam jubiliejui paminėti.
Žvilgsnis į praeitį. „Ištakos“
Skyrius pradedamas Gintauto Zabielos ir Tomo Baranausko publikacija „Deltuvos žemė“, išsamiai pateikiančia, kada ir kokiuose rašytiniuose šaltiniuose pirmuosius kartus paminėta Deltuvos žemė. Čia apžvelgiamos Deltuvos žemės ribos, pavadinimo atsiradimas ir reikšmė. V. Česnaičio du straipsniai „1468 metų popiežiaus Pauliaus II dovana Deltuvos parapijai“ ir „1476 metų Kęsgailaičių įsipareigojimas Deltuvai“ toliau plėtoja šią temą.
Žurnale prisimenama Ukmergės krašto praeitis. Archyvinės medžiagos pateikiama rašinyje „Iš senųjų Ukmergės pilies teismo aktų knygų“, istorinės atminties klodai atveriami Egidijaus Ūkso „Kražių grafystė ir jos valdytojai“, Justino Račo „Ukmergės pilies paieškose“.
Skyrius užbaigiamas gyvos atminties liudijimais. Tai – „Amerikietis Sibire. Dr. Mykolo Devenio liudijimas“ bei V. Česnaičio „Albertas Gurskas – briaunuotu gyvenimo siekio keliu“ ir Skirmantės Ramoškaitės interviu su A. Gursku „Esu įsitikinęs – žmonėms trūksta nuoširdesnio bendravimo“.
Gelmės ieškojimai. „Įžvalgos“
Šiame skyriuje Zigmo Zinkevičiaus 2010 metų laiškas V. Česnaičiui tapo publikacijos „Ukmergės ir Deltuvos pavadinimų kilmė“ pagrindu. Jame gilinamasi, kaip šie vietovardžiai atsirado, kokia buvo jų raida laiko tėkmėje.
Apie Deltuvos krašte veikusių bibliotekų darbą kalbama Sigitos Astikienės straipsnyje „Deltuvos apylinkės bibliotekos sovietmečio spaudoje ir prisiminimuose“. Rašinyje greta spaudos analizės pateikiami ir tada dirbusių bibliotekininkių prisiminimai. Temą pratęsia Viliaus Radzevičiaus straipsnis.
Praeities keliais veda V. Česnaičio publikacijos „Lietuvos savanorio Petro Žliobos ir jo šeimos gyvenimo vingiais“ bei „Tamošiūnų ir Siesikų paminklo istorijai“. Alfas Pakėnas dalijasi prisiminimais apie pasipriešinimo kovų dalyvį Boleslovą Miškinį.
Iš praeities į dabartį. „Raiška“
Šioje žurnalo dalyje skaitytojai ras Vytauto Jancikevičiaus apsakymą „Klebono akiniai pievelėje“, Jurgitos Jasponytės bei poetų Vainiaus Bako, Vaivos Kuodytės, A. Pakėno, Justinos Razumaitės, Nijolės Kerušauskienės, Irenos Aršauskienės, Leonoros Jankeliūnienės, Vinco Lukšos eilėraščių.
V.Lukšos publikacija skirta praėjusiais metais į Amžinybę iškeliavusio poeto Gintauto Stankaičio atminimui.
Šiame skyriuje su atida žvelgiama į kraštiečių gyvenimus, nusidriekusius iš praeities į dabartį. Tai Vlado Vaitkevičiaus straipsnis „Šviesomėgis medžio stebukladarys Leonas Strioga“, JAV gyvenančio kraštiečio Jono Šarkos prisiminimai, kuriuose iškyla tėvas, nepriklausomybės laikotarpiu buvęs Veprių valsčiaus viršaičiu, o 1944-aisiais su šeima pasitraukęs į Vakarus.
Leidinyje įsiterpia ir keletas publikacijų apie prezidentą Antaną Smetoną. Akademikas, profesorius Vladas Žulkus pasakoja, kaip vyko Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ paieškos. Sovietams okupavus Lietuvą, laivas buvo užgrobtas, o 1945 metais nuskandintas Suomijos įlankoje.
V.Česnaitis pateikia ukmergiškio Algimanto Žižio prisiminimus apie tėvą, kuriam teko garbė atlikti tarnybą laive „Prezidentas Antanas Smetona“.
Po kruopelytę
Šiųmečio almanacho „Eskizai“ redakcinėje kolegijoje dirbo V. Česnaitis, Romas Raila, Audronė Virbalienė, Rimantas Gilvydis, Virgilijus Apanavičius, L. Jankeliūnienė, Nijolė Paškauskienė, Raimondas Ramanauskas, Leonarda Šanteriova, I. Aršauskienė, Vijolė Ivanauskienė, Dalija Zalenčiūtė, V. Bakas, A. Pakėnas, V. Kuodytė, Ignas Lukoševičius, Stasys Pulkauninkas, V. Lukša, Stanislovas Budraitis.
„Nėra taip, kad informacija sudėta į lentynas – atėjai, pasiėmei ir nunešei į leidyklą. Duomenis renkame po kruopelytę“, – sako V. Česnaitis. Kalbintų žmonių, kurių prisiminimai pateikiami leidinyje, amžius išties garbingas, kai kurie jau perkopę ir devintą dešimtį. „Nei telefonu, nei kaip kitaip nepabendrausi. Todėl tenka važiuoti į kitus miestus, rengti po keletą susitikimų“, – pasakoja jis. Sunkumus atsveria šio darbo prasmingumas: „Tie žmonės jau išeina ir niekas neįamžina jų atminties. Tai yra vertybė. Tegul ji lieka kitoms kartoms, tegul jie ima ir naudojasi.“
Leidinį papildo istorinės bei ukmergiškių fotografų dabar darytos nuotraukos. Išleista 1 000 leidinio egzempliorių. Spaudos rėmimo fondas žurnalą prenumeruoja visoms Lietuvos bibliotekoms, leidinį bus galima įsigyti knygynuose ir internetu.
Redaktoriaus V. Česnaičio teigimu, šiųmečio almanacho „Eskizai“ pristatymą planuojama surengti, kai tik atlaisvės karantino sąlygos. Galvojama apie birželio pradžią. Renginys vyks arba bibliotekoje, arba teatro „63 kėdės“ studijoje. Leidinio pristatymą lydės teatrinis performansas. Manoma surengti tiesioginę renginio transliaciją.
