Spausdinti šį puslapį

Kalvarijas eis, nors ir ne taip iškilmingai

Vepriuose – Sekminių Kalvarijos.  Gedimino Nemunaičio archyvo nuotr. Vepriuose – Sekminių Kalvarijos. Gedimino Nemunaičio archyvo nuotr.

Šį savaitgalį pasaulio katalikai mini Sekminių šventę. Vepriuose piligrimai ta proga eina Kalvarijas. Nors šiemet karantino metu jos neorganizuojamos, Kalvarijų tradicija išliks.

Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčios klebonas Gintautas Naudžiūnas sako, kad pirmieji maldininkai Sekminių Kalvarijų takais eis penktadienį. Tradiciškai mišios bus aukojamos vakare 17 val. O po jų, mano, tikrai susirinks grupė iki 30 žmonių (didesnėms grupėms kol kas rinktis negalima), kurie keliaus Kalvarijų keliu.

Klebonas patikino, kad šį šeštadienį jų bažnyčioje lankysis garbus svečias – atvyks vyskupas Algirdas Jurevičius.  Jis aukos šv. Mišias 10 val. Susirinkę tikintieji vyskupo žodžių galės klausyti ne tik  maldos namuose, bet ir šventoriuje, kur bus pastatytos garso kolonėlės.

Po šv. Mišių Kalvarijų takais vyskupas neis.

Sekmadienį šv. Mišios bus aukojamos 8, 10 ir 12 val. Po jų taip pat nedidelėmis grupelėmis Kalvarijų takais eis tikintieji.

Sekminių Kalvarijos Vepriams – ne tik katalikiška šventė, bet ir visos bendruomenės tradicinis renginys.

Veprių seniūnė Dalia Radzevičienė sako, kad laikantis vyriausybės reikalavimų, šiemet nevyks mugė, nekviečiami svečiais, tačiau mano, kad žmonių vis tiek į miestelį atvyks daugiau nei įprastai.

Seniūnija, nepaisant visko, rengiasi Sekminėms – sodina gėles, šienauja žolynus, tvarko koplytėlių vietas. Talkinant miškininkams, bus apšienautas visas vaizdingomis vietomis besidriekiantis Kalvarijų kelias.

Seniūnė pasakojo, kad nekviečiami šiemet žmonės ne tik į Sekmines, bet ir į Jonines. Tai Veprių bendruomenės tradicinis renginys, kurio kertine ašimi visada tampa žirgų varžybos. Seniūnė tikisi, kad jos bus surengtos vasarą kaip atskira sportinė šventė.

Veprių Kalvarijų kelyje pastatytos 35 Kryžiaus kelio koplytėlės bei mediniai ir geležiniai vartai. Kryžiaus kelio ilgis apie 6 km. Prie kiekvienos stotelės meldžiamasi, kelyje giedamos giesmės.

Istorijos šaltiniai byloja, kad Kalvarijos buvo pastatytos 1846 m., ginčo dėl parapijos centro tarp Veprių ir Upninkų tikinčiųjų išdavoje. Pagal kitą versiją Kalvarijų įkūrimo iniciatorius – buvęs zakristijonas, dažnai keliaudavęs į Vilniaus Kalvarijas ir sumanęs jas įsteigti Vepriuose.

Veprių Kalvarijų planas buvo parengtas Vilniaus Kalvarijų pavyzdžiu, statant vartus ir koplytėles, o iš Jeruzalės viena maldininkė atvežė dvylika maišelių šventosios žemės.

Kalvarijų Kryžiaus kelias eina palei kapines, mišku, kerta Cedrono upelį, vėliau paežere grįžtama į bažnyčios šventorių, kur įrengtos paskutinės 6 stotys.

Tarpukario laikotarpiu į Veprius atvykdavo tūkstančiai maldininkų. Sovietų laikais šie žygiai buvo visaip stabdomi. 1963 m. valdžios įsakymu Kalvarijos buvo nugriautos, Kryžiaus kelias suartas, tačiau žmonės kryželiais ir gėlėmis pažymėdavo buvusių stočių vietas ir toliau organizuodavo maldų eisenas.

1989 m. per Sekmines Veprių Kalvarijos buvo atšventintos. Veprių Kalvarijų Kryžiaus kelio koplytėlės buvo atkurtos tikinčiųjų lėšomis. Jos kasmet puoselėjamos ir atnaujinamos. Neseniai buvo atkurti 10-ies koplytėlių šventi paveikslai.

 Piligriminės kelionės visais laikais buvo būdingos įvairioms religijoms. Krikščionių piligriminės kelionės į Jeruzalę prasidėjo jau II amžiuje, siekiant aplankyti ir apeiti vietas, susijusias su Jėzaus Kristaus kančia.

Švč. Mergelė Marija, Jėzaus Kristaus motina, buvo pirmoji piligrimė, apėjusi savo Sūnaus Kančios kelią po Jo nukryžiavimo. Leisdamasi nuo Golgotos kalno ji aplankė ir apmąstė Sūnaus kankinystę. Nuo Piloto rūmų iki Golgotos (Kalvarijos) kalno Švč. Mergelė Marija suskaičiavo 1 361 žingsnį, o vėliau Efeze, gyvendama pas šv. Joną, ji įrengė Kryžiaus kelio stotis. Kalvarijų Kryžiaus kelias yra ypatinga piligrimystės rūšis, paplitusi pasaulyje jau pirmaisiais krikščionybės amžiais.

Palestiną užėmus musulmonams, tikintieji prarado galimybę lankytis Šventojoje žemėje, tad Kryžiaus kelio stotys jau V a. pradėtos statyti Europoje.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)