Spausdinti šį puslapį

Aistras kursto savavališka daržininkystė

Gyventojai piktinasi, kad daržas darko aplinkos vaizdą.Autorės nuotr. Gyventojai piktinasi, kad daržas darko aplinkos vaizdą.Autorės nuotr.

Vilniaus gatvėje, prie 87 namo, kuriame įrengti socialiniai būstai, sužaliavo vienos gyventojos įkurtas daržas. Kadangi lysvės atsirado mieste, valstybinėje žemėje, kai kam atrodo, kad joms čia ne vieta. Kiti, priešingai, mano, kad darbštumas – sveikintinas.

Ukmergės rajono savivaldybės socialinių būstų priežiūrą vykdo UAB Ukmergės butų ūkis. Įstaigos vadovas Raimondas Baltaduonis komentuodamas situaciją sakė, kad šiuo atveju įgaliojimų taikyti nuobaudas jie neturi.

R.Baltaduonio teigimu, bus elgiamasi pagal įstatymus: kadangi žemė, kurioje įrengtas daržas, priklauso savivaldybei, bus teikiama užklausa žemės savininkui, ar gyventoja yra gavusi leidimą ūkinei veiklai šiame sklype.

Paaiškėjus, kad tokio leidimo neturi, moteris bus įpareigota sutvarkyti daržą, o jeigu to nepadarys per nurodytą laiką, darbus atliks Butų ūkis.

Šios įmonės tvarkymo ir kokybės vadovas Leonardas Nugaras atkreipė dėmesį, kad Butų ūkio paslaugos yra mokamos, tad už aplinkos tvarkymo darbus, jeigu juos atliks įstaiga, gyventojai teks susimokėti.

Įmonės vadovas sakė, kad daržas ne tik įrengtas galimai be leidimo, savavališkai, bet ir pažeidžiant namo techninius reikalavimus. Moteris, kasdama žemę, esą užpylė dalį nuogrindos, kuri lietaus vandenį nukreipia nuo pamatų. Nenukreipiamas vanduo ilgainiui gali pradėti ardyti pamatus.

L.Nugaras teigė, kad Butų ūkis sulaukė to paties namo gyventojų skambučių. Jie skundėsi kaimynės elgesiu ir klausė, kodėl prie namo leidžiama daryti šiukšlyną. Skambino ir pati daržo įkūrėja. Ji žodžiu buvo įspėta sutvarkyti teritoriją iki birželio, tačiau iki šiol to nepadarė.

Leidimą gavo, bet negavo

Pačios daržo sumanytojos teigimu, ji savo veiksmus ne tik derino su Butų ūkiu, bet ir kvietė visus kaimynus prisidėti ir kurti kartu. Iš pradžių neva gavusi žodinį Butų ūkio atstovų sutikimą, dabar yra spaudžiama daržą panaikinti.

Moteris sakė kurianti saugios kaimynystės bendruomenę, tam jau surinkusi didžiosios dalies namo gyventojų parašus. Teigė, kad ją palaiko 28 šeimos iš 39. Bendruomenės įkūrimui tiek parašų pakanka, bet kol kas ji oficialiai dar nėra įregistruota. Gyventoja sakė, kad besikurianti bendruomenė daržo idėjai taip pat pritaria. Pasakojo, įrengusi lysves vaikams, čia jau žaliuoja braškės, žydi gėlės. Pasėta ir daugiau augalų. Taip esą mažieji mokosi mylėti. „Jie kasdien atbėga apžiūrėti daržo, padeda. Jie jaučia laimę kurti kartu“, – sako moteris. Tai vaikams padeda išlieti energiją, ugdyti kantrybę, moko mylėti gamtą.

Bendruomenės pareigūnė, kuruojanti saugios kaimynystės grupių kūrimąsi mūsų rajone, patikslino, kad saugi kaimynystė nesusijusi su daržų įrengimu. Tai atskiros veiklos.

UAB Ukmergės butų ūkis administruoja 234 daugiabučius namus, o teritoriją tvarko kiek daugiau nei prie 100 daugiabučių. Šluoja šaligatvius, pjauna žolę, žiemą kasa sniegą.

Pasak daug metų įmonėje dirbančio L. Nugaro, prie daugiabučių namų iš tiesų kur ne kur vis dar galima pamatyti buvusius daržus, užsilikusius nuo senų laikų. Jie užžėlę žolėmis ir nebeprižiūrimi. Gyventojai kreipiasi prašydami sutvarkyti tokias teritorijas. Gėlynai – jeigu jie tvarkomi ir prižiūrimi – gali būti.

Jis sakė, kad prieš įsikeliant gyventojams į socialinius būstus, su jais pasirašomos sutartys. Jose numatytos taisyklės, kurių gyventojai įsipareigoja laikytis. Tačiau taisyklėse sklypo, kuriame yra būstas, naudojimas nereglamentuotas. Jose kalbama tik apie konkretaus būsto ir bendrųjų erdvių, tokių kaip laiptinės ar rūsiai, naudojimo tvarką.

Ukmergės miesto seniūnės Zitos Pečiulienės teigimu, valstybinėje žemėje savavališkai įrengtų daržų miesto teritorijoje yra ir daugiau. Jų galima pamatyti Pivonijos ir Dukstynos mikrorajonuose, Žolių rajone. „S. Daukanto gatvėje – vien daržai. Vieni tvarkomi, kiti – ne“, – sakė Z. Pečiulienė. Nors seniūnija ir turėtų prižiūrėti visus miesto teritorijoje esančius valstybinės žemės plotelius, tačiau, tam neužtenka resursų. „Seniūnija negauna pakankamai asignavimų, kad galėtų aprėpti visas teritorijas, todėl pirmiausiai tvarkome bendras viešas erdves, kur renkasi daugiau žmonių. Kitiems plotams prižiūrėti nepakanka pajėgumų ir lėšų“, – akcentavo seniūnė.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)