„Šiais metais dera tik paprastosios pušys, tad aižykloje prognozuojama išaižyti 40–50 tonų pušų kankorėžių. Eglių derėjimas šiemet labai prastas, tad jų kankorėžių bus tik nedidelis kiekis“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Dubravos medelyno vadovas Vytautas Grunskis.
Paprastosios eglės Lietuvoje gausų kankorėžių derlių subrandina tik kas 5–7 metus, o kartais gausiau uždera tik po 10-ies metų, tad nuolat kaupiamos ir sėklų atsargos. Eglių sėklos kaupiamos septyneriems, pušų – trejiems metams.
Dažniausiai specialios sėklinės plantacijos įveisiamos kiekviename kilmės rajone iš geriausių medžių palikuonių. Jos papildomai formuojamos, medžiai genimi, taip skatinant dažniau ir gausiau derėti, bei kad būtų kuo paprasčiau nuskinti kankorėžius.
Valstybinės miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio vadovas Virginijus Šalčiūnas sakė, kad padalinio teritorijoje šiais metais kankorėžių nerenka. Ukmergės rajone spygliuočių sėklinių plantacijų nėra, yra keli medynai: Šešuolių ir Deltuvos girininkijose – eglių. Šiemet jie neužderėjo.
Šešuolių girininkijoje dar yra maumedžių medynas. Pasak V. Šalčiūno, maumedžių sėklas rinkti sudėtinga, nes juos dažnai užpuola kenkėjai.
Pušų sėklinės plantacijos esama Širvintų rajone, kuris taip pat priklauso Ukmergės regioniniam padaliniui. Tai – Bartkuškio miškas, priklausantis Žaliajai girininkijai. Nors įprastai čia kankorėžiai dera, šiais metais – ne.
Siekiant apsisaugoti nuo kenkėjų invazijų, jei suformuoti neaukšti medžiai, naudojami specialūs cheminiai preparatai. Tačiau pastaruoju metu dažniau taikoma praktika, kuomet, matant kankorėžių pažeidimus, į aižyklą atvežama bandomoji partija. Tada sprendžiama, ar verta toliau rinkti. „Didžiąją sėklų, gaunamų iš kankorėžių, savikainos dalį sudaro būtent surinkimo darbai“, – atskleidžia specialistas.
Kankorėžiai renkami ne nuo bet kokių medžių, o tik iš sėklinių miško medžių plantacijų, genetinių draustinių, sėklinių medynų, rinktinių medžių.
Atvežus į aižyklą, jie kelias paras džiovinami, vėliau aižymo būgne mechaniniu būdu nuo kankorėžių atskiriamos sėklos. Iš tonos pušų kankorėžių išgaunama apie 15 kilogramų sėklų.
Išaižyti kankorėžiai įprastai parduodami kaip dekoratyvinis mulčias arba naudojami kompostavimui.
Išvalytos sėklos laikomos miško sėklų sandėlyje-šaldytuve. Kokybiškas spygliuočių sėklas jame galima išlaikyti 10 ir daugiau metų.
„Visų sėklų siuntos, kaip ir žmonės, turi savo gimimo dokumentus. Ten rašoma apie sėklinę plantaciją, kur ji yra, iš kur joje susodinti medžiai ir kitos detalės. Kone visame pasaulyje skirstomi medžių rūšių kilmės rajonai.
Kiekviename kilmės rajone susiformavusios tam tikros gamtinės sąlygos lemia geriausią augimą augalų, išaugintų iš tame rajone subrandintų sėklų. Jei iš pietų parvešime egzotinių augalų ir pasodinsime juos šiaurėje – rizikuosime, kad žiemą jie žus“, – įdomiais faktais dalijasi miško sėklų ir sodmenų skyriaus vadovas Marijonas Bernotavičius.
Pasak Ukmergės regioninio padalinio vadovo V. Šalčiūno, Ukmergės rajono teritorijoje gausiau renkamos lapuočių sėklos. Natūrali beržų sėklinė plantacija yra Siesikų girininkijoje. Krikštėnų girininkijoje specialiai įrengta, prižiūrima ir genima visai jauna juodalksnių sėklinė plantacija. Pernai joje buvo surinktas pirmasis derlius.
Ukmergėje, buvusiame medelyne, per pastaruosius dvejus metus įveista ąžuolų sėklinė plantacija. Papildomai bus sodinami medžiai ir šį rudenį. Tačiau derliaus greitu metu dar nesitikima. „Kada bus galima sulaukti gilių, sunku prognozuoti. Pirmąsias gali subrandinti ir po dešimties metų, bet jų dar negalima vadinti tikru derliumi“, – sako V. Šalčiūnas.
Iš atrinktų ir genetiškai vertingų sėklų Valstybinių miškų urėdijos medelynai kasmet užaugina apie 50 mln. kokybiškų sėjinukų ir sodinukų, kurių didžioji dalis panaudojama valstybiniams miškams atkurti ir įveisti, o likusi dalis parduodama Lietuvoje ar eksportuojama.
Tam, kad būtų užaugintas toks kiekis sodmenų, kasmet sunaudojama apie pusantros tonos sėklų, medelynuose auginama apie 140 mln. sodmenų. Iš viso prižiūrimos 182 sėklinės miško medžių plantacijos, kurios užima apie 895 hektarus.
Už inf.
