Valstybinių miškų urėdijos gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas Kornelijus Alekna sako, kad pastebėjus žvėrį, nereikėtų stengtis prie jo prieiti kuo arčiau, stengtis jį paliesti, paglostyti. O jei jau gyvūnas yra pakankamai arti – nereikėtų daryti staigių judesių ar jį išgąsdinti, nes išsigandęs gyvūnas gali būti neprognozuojamas – bėgti neaiškia kryptimi, šokti, spirti.

Anot specialisto, vienas gyvūnas visada yra ramesnis ir arčiau prisileidžia žmogų, ramiau pasišalina pajutęs pavojų. Gyvūnų grupė visada yra aktyvesnė, drąsesnė, bet pabaidyta gali bėgti į visas puses.

„Pavojingu gali tapti įbaugintas ar uždaroje teritorijoje į kampą įspraustas žvėris. Taip pat patelė, turinti ar vedžiojanti jauniklį ar keletą jų, pavyzdžiui, briedžio ar šerno patelė. Toks gyvūnas gali bėgti link jūsų, spirti ar parversti, įkąsti. Tačiau tai – tik gynyba, siekiant apsaugoti jauniklius“, – paaiškina K. Alekna.

Specialistas primena, kad ir naminius augintinius vedžioti privaloma saugiai. Vedžiojant šunį miške ar miško parke, jis turi būti prisegtas pavadėliu, negali būti palaidas, kai kurių veislių šunims reikia uždėti ir antsnukius. „Šuniui pabaidžius ar išgąsdinus laukinį gyvūną (briedį, elnią, stirną ar kt.), gyvūnas traukiasi, greitai bėga ir gali padaryti žalos stovinčioms ar važiuojančioms transporto priemonėms, sužeisti ar išgąsdinti kitus netoliese esančius žmones arba susižaloti ar net žūti. Jei jūsų šuo pagaus ir papjaus laukinį gyvūną – jums, kaip šuns šeimininkui, teks atlyginti padarytą žalą gamtai“, – įspėja K. Alekna.

UŽ inf.