Spausdinti šį puslapį

Ką verta žinoti, kad laužas neprišauktų baudos

Laužui ar kepsninei naudoti galima tik teisės aktų reikalavimus atitinkančią kuro rūšį.  Gedimino Nemunaičio nuotr. Laužui ar kepsninei naudoti galima tik teisės aktų reikalavimus atitinkančią kuro rūšį. Gedimino Nemunaičio nuotr.

Aplinkos apsaugos departamentas primena: per iškylas, šventes, stovyklas laužuose leidžiama deginti medieną ir medžio anglį. Laužus leidžiama kurti tik nustatytose ir įrengtose vietose, privačiuose sklypuose, savininko nustatytose vietose, jei tai neuždrausta kitais teisės aktais.

Lankymosi miške taisyklėse  nurodoma, kad fiziniai asmenys apsistoti poilsio miškuose gali tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose (poilsiavietėse, stovyklavietėse, kempinguose, kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose). Tokiose vietose visada įrengiamos laužavietės.

Kilnojamieji maisto gaminimo įrenginiai (kepsninės, ugniakurai, rūkyklos), kuriuose lauko sąlygomis gaminamas maistas ir naudojama atvira ugnis, turi būti pastatomi taip, kad nenukentėtų žolinė augalija, greta augantys medžiai ar krūmai. Baigus įrenginį naudoti, susidariusius pelenus svarbu visiškai užgesinti ir tada rekomenduojama juos išbarstyti dirbamoje žemėje.

Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, augalinės kilmės liekanas leidžiama deginti surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių.

Kai deginate, ugnį privalote stebėti, o baigę deginti smilkstančią ugniavietę, turite užgesinti.

Sumedėjusių augalų stiebus, šakas, šaknis, nenaudojant cheminių medžiagų (dažų, lakų, klijų, impregnuojamųjų medžiagų), lauke leidžiama sudeginti tada, kai nėra galimybių panaudoti ūkio reikmėms.

Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimui nustatytose vietose).

Aplinkosaugininkai primena: seniai įrodyta, kad pernykštės žolės deginimas atneša didelių nuostolių. Taip pažeidžiamas paviršinis humuso sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, sudygusių sėklų daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, gyvūnai ir perintys paukščiai. Nuo degančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, sodybas. Deganti sausa pievos paklotė išskiria toksiškas medžiagas, kurių sudėtyje yra suodžių, dervų, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų, kurios tiesiogiai gadina sveikatą.

Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.

Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudas asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, užtraukia baudas žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudas asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

UŽ inf.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)