Spausdinti šį puslapį

Vien tik noro rūpintis vaiku ne visada užtenka

Nori matytis su vaiku, bet neturi galimybės juo rūpintis.  Gedimino Nemunaičio nuotr. Nori matytis su vaiku, bet neturi galimybės juo rūpintis. Gedimino Nemunaičio nuotr.

Į redakciją kreipėsi vieno Aukštaitijos miesto gyventojas, kurio mažametis vaikas globojamas Ukmergės rajono savivaldybėje.

Vyras teigė, kad savo vaiką, kuriam neseniai sukako treji metai, lanko nuo dviejų mėnesių. Pasakojo, kad kūdikis buvo laukiamas. Kol jo draugė, su kuria buvo padavę pareiškimus santuokai, laukėsi, jis esą dirbo užsienyje. Iki vaiko gimimo sugrįžti į Lietuvą nespėjo, o naujagimis iš mamos buvo paimtas dėl jos ligos, kuri neleidžia pasirūpinti vaiku.

Tėvų keliai išsiskyrė, mama vaiku nesidomi, tačiau tėvas tvirtina norintis dalyvauti vaiko gyvenime, nors ir neturi galimybių juo pasirūpinti. Neslėpė neturintis nei darbo, nei nuolatinės gyvenamosios vietos. Šiuo metu nuomojasi būstą viename kaime. Uždarbiauja pas ūkininkus, bet nuolatinio darbo neturi. Teigė alkoholio nevartojantis.

Vyras sakė, kad globėjai pasiūlė jam atsisakyti tėvystės teisių, motyvuodami, kad nebereikės mokėti alimentų, tačiau jis nesutinkąs. Įsitikinęs, kad už tai jam esą yra keršijama – varžomi pasimatymai su vaiku, vaikas nuteikinėjamas prieš tėvą.

Vyras turėjo daug priekaištų globėjams – kad po pasimatymų neleidžia vaiko palydėti iki mašinos ir atsisveikinti; be jo sutikimo leidžia fotografuoti vaiką savo draugams, kurie dalijasi vaiko nuotraukomis socialiniuose tinkluose; neatidaro vaiko vardu sąskaitos; nesudarė sąlygų pasveikinti per gimtadienį; nepakvietė į krikštynas, kuriose jis norėjo dalyvauti. O jo siekį būti arčiau vaiko, dėl ko jis ieškosi gyvenamosios vietos toje pačioje seniūnijoje, kur šiuo metu gyvena globėjų šeima, palaikė persekiojimu ir pranešė policijai. Draudžia vaiką vaišinti savo parinktais produktais, tačiau nepasako, kokius produktus galima valgyti. O jis norėtų atvežti lauktuvių. Išsakė abejonių ir dėl saugumo – šeima gyvena netoli miško bei vandens telkinio.

Papasakojo, kad seniau vaikas pusantrų metų buvo globojamas kitame rajone ir jokių problemų nekilo. Tvirtino mokantis alimentus – kas mėnesį po 76 Eur – ir pagal galimybes atvežantis vaikui dovanų. Iš pradžių atvykdavo su jam priskirta socialine darbuotoja, bet dabar atvažiuoja vienas. Jo teigimu, ir su dabartiniais globėjais iš pradžių sutarė gerai, bet kai nesutiko atsisakyti vaiko, prasidėjo konfliktai.

Biologinis tėvas įsitikinęs, kad globėjai nori iš jo atimti teisę matytis su vaiku. „Kad neturiu galimybių pats auginti vaiko, nereiškia, kad nenoriu juo rūpintis“, – kalbėjo vyriškis. Kitų vaikų jis neturi.

Vyras mano, kad globos centro darbuotojai situaciją vertina globėjų naudai. Sakė, kad vaiko lankymo grafikas buvo keičiamas neatsižvelgiant, kad jam toli atvažiuoti. Šiuo metu jis vaiką lankyti gali kas antrą trečiadienį.

Jis sakė esąs dėkingas globėjams, kad augina vaiką, tačiau mano, kad jie elgiasi savanaudiškai, neva nemoko vaiko, kad tai jis yra tėvas. Seniau vadindavo tėčiu, atbėgdavo pasitikti, o dabar nebe.

„Aš taip pat kaltas, pripažįstu, esu ūmus, karštakošis. Bet su vaiku gražiai bendrauju. Teismas man nėra uždraudęs matytis su vaiku. Jie tiesiog pyksta, kad aš nuolat rašau skundus ir visur kreipiuosi. Bet kiekvienas tėvas kovoja už savo vaiką“, – teigė vyras.

Ukmergės globos centro vyriausioji socialinė darbuotoja (globos koordinatorė) Ramunė Lisauskienė patikino, kad biologinio vaiko tėvo teisės nėra ribojamos. Jam sudaromos visos sąlygos matytis su vaiku taip, kaip nustatė teismas. Karantino laikotarpiu susitikimai gyvai nevyko, buvo galima bendrauti nuotoliniu būdu. Tačiau pats vyras nuolat turi daug pretenzijų ir ieško priekabių. Centro darbuotojų duomenimis, vyras vaiko akivaizdoje konfliktuoja su globėjais, o toks elgesys gąsdina vaiką. Tačiau tikino, kad vaikui sakoma, kad tai yra jo tėtis.

R.Lisauskienė atkreipė dėmesį, kad kitame rajone vaikui buvo priskirta laikinoji globa, kada vaiko įstatyminiu atstovu buvo globos centras, tad sąlygos bendrauti su vaiku buvo vienokios. O dabar vaikui priskirta nuolatinė globa, tad ir sąlygos šiek tiek pasikeitė.

Kol vaikui taikoma laikinoji globa, jis apgyvendinamas pas budinčius globotojus, tačiau prioritetas – sugrąžinti vaiką į biologinę šeimą. Kai nustatoma nuolatinė globa, vaikui negalint augti savo biologinėje šeimoje, siekiama, kad jis gyventų šeimos aplinkoje, kurią užtikrina nuolatiniai globėjai. 

Nuolatinė globa vaikui paskirta teismo sprendimu. Įstatyminis vaiko atstovas yra nuolatiniai globėjai, todėl jie turi teisę spręsti, kas vaikui geriausia. Taip pat ir dėl fotografavimo. Nustačius nuolatinę globą, biologiniai tėvai vaiko gyvenime ir sprendimų priėmime nedalyvauja.

Globos koordinatorės žiniomis, globėjai nesiūlė biologiniam tėvui atsisakyti vaiko. Tačiau vyras informuotas, jog globėjai yra pabaigę mokymus ir yra pasirengę svarstyti galimybę įsivaikinti. O jo advokatas yra siūlęs atlikti DNR testą tėvystei nustatyti. Esą tai vyras galėjo suprasti kaip pasiūlymą atsisakyti tėvystės, tačiau tiesioginių raginimų nebuvo. 

Socialinė darbuotoja informavo, kad dabar tėvo teisės yra ribojamos laikinai, tačiau yra ruošiami dokumentai dėl nuolatinio ribojimo.

Globos centro atstovė sakė, kad biologinis tėvas, nors ir baigė tėvystės kursus, vis dėlto pats negali pasirūpinti vaiku. Neturi tam reikiamų įgūdžių bei sąlygų.

Iš jo kalbos sprendžia, kad tėvas ir nesiruošia pats auginti vaiko, tik nori, kad jis būtų grąžintas arčiau jo. „Tačiau, kai yra nustatyta nuolatinė globa, net ir perkėlus vaiką į kitą rajoną, vis tiek bus siekiama jį apgyvendinti nuolatinių globėjų šeimoje, o lankymas būtų ribojamas. Tad tikėtina, kad konfliktai tiesiog persikeltų.“

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)