Sąmoningi piliečiai žino ir supranta, kad elektros ar elektronikos gaminių negalima tiesiog išmesti į buitinių atliekų konteinerius, nes juose yra medžiagų, kurios ne tik teršia aplinką, bet yra kenksmingos ir žmonių sveikatai. Tačiau ne visi žino, kad elektroninių prietaisų ardymas gali būti traktuojamas kaip nelegali veikla.
Smulkesnę elektroniką išmetame į specialias elektronikos surinkimo dėžes, kurių galima rasti kone kiek-viename prekybos centre. Ką daryti su stambesniais daiktais – televizoriais, skalbyklėmis ir jų dalimis?
Ukmergiškis, norėjęs priduoti kineskopą, kreipėsi į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę Gerseniškių gatvėje. Įmonės tinklalapyje skelbiama, kad ji priima elektros ir elektroninę įrangą, kurioje yra pavojingų sudedamųjų dalių. Tačiau gyventojui norint priduoti televizoriaus kineskopą, aikštelėje šios atliekos nepriėmė. Patarė kreiptis į PC „Senukai“ esamą elektroninės įrangos surinkimo punktą Ukmergėje. Tačiau ir jame kineskopą priimti atsisakė, teigdami, kad detalių nepriima.
Šios aikštelės atstovė redakciją informavo, kad kai kurie gyventojai piktnaudžiauja – išrenka ir sau pasilieka naudojimui tinkamas dalis, o niekam nebetinkamomis, kurių naikinimas kainuoja, nori atsikratyti nemokamai.
Tai ką gi daryti gyventojui, jei liko elektroninio prietaiso detalė?
Yra įmonių, teikiančių elektroninės įrangos ar buitinių prietaisų išvežimo paslaugas. Jų darbuotojai atvažiuoja, išneša ir išveža seną šaldytuvą, televizorių, skalbimo mašiną bei kitą įrangą nemokamai. Tačiau atskirų detalių tokios įmonės iš gyventojų taip pat nesurinkinėja.
Seną buitinę techniką bei elektronikos prietaisus galima priduoti ir parduotuvėse, kurios šią įrangą parduoda.
Jeigu parduotuvė vykdo prekybą, privalo užtikrinti ir nemokamą senų šios rūšies gaminių priėmimą. Pavyzdžiui, jei parduotuvė pardavinėja televizorius, privalo nemokamai priimti seną televizorių, net jeigu žmogus tuo metu neperka naujo. Taigi, atrodytų – tai paprasčiausias būdas atsikratyti elektronine įranga.
Tačiau elektronikos platintojų asociacijos „EEPA“ administratorė Imanta Baltrūnaitė paaiškino: „Mes surenkame tik visos komplektacijos elektroniką, t. y. turėtų būti pats televizorius, o ne tik kineskopas. Kadangi kineskopas yra pavojinga atlieka, mes negalime jo priimti. Atskiras dalis turi priduoti patys gyventojai.“
Aiškinantis dėl šios situacijos, akivaizdu, kad informacijos trūksta. Atliekas surenkančios įmonės nurodo, kad jos priima elektros ir elektroninę įrangą, tačiau neperspėja, kad prietaisai turi būti visos komplektacijos, nes jie surenkami būtent perdirbimo tikslais. Perdirbti netinkamos dalys turi būti sunaikinamos, o tuo dauguma atliekų surinkėjų neužsiima, todėl jų ir nepriima.
Vis dėlto išeitį pavyko rasti – Lietuvoje yra įsteigta utilizavimo punktų, į kuriuos gyventojai gali nuvežti ir atiduoti nebenaudojamus elektronikos prietaisus bei buitinę techniką perdirbti. Juose priims ir nebetinkamas detales.
UAB „EMP Recycling“ klientų administratorė Ieva Staškevičiūtė patvirtino, kad kineskopus priima. „Galite atvežti į jums artimiausią supirktuvę ir priduoti, tik už kineskopo utilizaciją reikės susimokėti 1,20 Eur už kg + PVM“, – paaiškino atstovė. Tiesa, „EMP Recycling“ supirktuvės yra tik didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Panevėžyje. Ukmergėje tokios supirktuvės nėra.
Tad kaip atsikratyti seno kineskopo taip, kad jis neterštų aplinkos?
Ukmergės rajono savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Vilija Grabauskienė informavo, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekas Ukmergėje nemokamai gyventojai gali palikti Deltuvos g. 39H, atliekų priėmimo vietoje. Atliekos paliekamos šalia angaro. Savivaldybės interneto svetainėje www.ukmerge.lt/elektros-ir-elektronines-irangos-atliekos pateikiama informacija apie priimamų elektros ir elektroninės įrangos atliekų kategorijas ir produktų sąrašas.
„Šioje vietoje galima palikti ir aistras sukėlusį kineskopą, tačiau noriu priminti, kad tokių atliekų gyventojai nelabai turėtų turėti, nes įsigijo tai jie tikrai ne kineskopą. Jei tokių kineskopų būtų ne vienas, galima daryti išvadą, kad užsiimama nelegalia veikla“, – įspėjo V. Grabauskienė.
Lietuvoje pagrindinis buitinės technikos ir kitos elektronikos atliekų tvarkymo procesas yra ardymas, perdirbimas ir kenksmingų dalių utilizavimas. Ardymo metu gaminys išmontuojamas atskiromis dalimis, išrūšiuojami metalai, atsikratoma kenksmingomis dalimis ir kuo daugiau medžiagų naudojama gaminant kitus prietaisus. Tuo užsiima atitinkamas licencijas turinčios įmonės, gyventojai nei ardyti, nei perdirbti, nei utilizuoti patys neturėtų.
