Lietuvos aklųjų biblioteka: kas gali naudotis jos paslaugomis?

Asta GIRNIENĖ

Lietuvos aklųjų bibliotekos Ukmergės padalinio vyriausioji bibliotekininkė

Lietuvoje yra daugiau nei 0,5 mln. gyventojų, kuriems sunku ar net visai neįmanoma skaityti spausdinto teksto.

Dėl šios priežasties jie galėtų naudotis Lietuvos aklųjų bibliotekos paslaugomis. Galėtų, bet to nežino.

Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) yra specialioji valstybinės reikšmės biblioteka, kurios paskirtis – tenkinti asmenų, negalinčių skaityti įprasto spausdinto teksto, kultūrinius ir informacinius poreikius.

Bibliotekos vizija labai konkreti – kad skaityti galėtų visi!

Ji siūlo garsinius leidinius. Paprastai sakant, tai – kalbanti knyga: kažkas atsisėdo ir garsiai perskaitė jūsų mylimo autoriaus knygą, kažkas šį skaitymo procesą įrašė tam tikros aparatūros pagalba, vėliau įkėlė į internetą ir dar įrašė į kompaktinius diskus. LAB tokias knygas skolina tiems, kas negali skaityti paprastų knygų. Tokios knygos moksliškai vadinamos specialiųjų formatų leidiniais, jų gali būti įvairių: jau minėtos garsinės knygos (audio formato), leidiniai Brailio raštu, leidiniai DAISY formatu ir kt. Visi, kas negali skaityti popierinių knygų, gali ateiti į LAB ir gauti knygų, kurias reikės ne skaityti, o klausyti.

Kokie skaitytojai galėtų tas knygas klausyti? 

Žmonės, turintys sensorinių (aklumo, silpnaregystės), fizinių funkcijų sutrikimų.

Pirmiausia tai – regėjimo sutrikimai: nematymas ar prastas, nepakankamas matymas. Su nematymu, tartum viskas aišku – nemato, taigi ir skaityti negali. Silpnaregystė arba suprastėjęs matymas – kai žmogus tarsi mato, bet labai mažai ir skaityti yra pernelyg sudėtinga  – raidės liejasi arba yra neryškios.

Tačiau yra ir kitų sutrikimų, kurie  trukdo žmogui skaityti. Tarkim, daugeliui žinoma Parkinsono liga, kai žmogus negali suvaldyti rankų drebulio, tai apsunkina skaitymą. Gali būti rankų paralyžius, kai sunku ar net neįmanoma ką nors laikyti rankose; gali būti kokia nors liga, kuri neleidžia žmogui būti palenkus galvą. Netgi širdies ligos gali lemti žmogaus rankų silpnumą. Visi išvardytų problemų turintys asmenys gali klausyti LAB įgarsintų knygų.

Žmonės, turintys raidos, kompleksinių sutrikimų.

Tai, pavyzdžiui, gali būti autizmo spektro sutrikimai, trukdantys skaityti, gali būti kitokie raidos sutrikimai, kurie niekaip neleidžia vaikui, o vėliau suaugusiajam, skaityti. Taip pat gali pasireikšti ir kompleksiniai sutrikimai. Tai reiškia, kad jų gali būti net ne vienas, o keletas. Tarkim, judėjimo funkcijų sutrikimai ir papildomi intelekto sutrikimai, proto negalios, dėl kurių žmonės negali išmokti skaityti. Kai kurie žmonės yra metų metais prižiūrimi tėvelių, o pastarieji nežino, kad jų vaikų dienas galėtų praskaidrinti knyga. Visi šie žmonės gali klausyti įgarsintų knygų.

Vaikai, patiriantys mokymosi sunkumų.

Tai gali būti „skaitymo sutrikimai“, „rašymo sutrikimai“ arba vienu žodžiu įvardijama kaip disleksija. Lietuvoje vaikučiams nustatoma  ne disleksija, o tiesiog skaitymo, ar rašymo sutrikimai. Tai – visiškai tas pats.

Gali būti ir kiti mokymosi sutrikimai, kurie apsunkina spausdinto teksto skaitymą, supratimą ar netgi padaro jį neįmanomu. Visi sutrikimai, kurie sukelia mokymosi sunkumų, liudija, kad vaikas gali klausyti įgarsintų knygų.

Žmonės, dėl kitų gimtų ar įgytų sveikatos sutrikimų negalintys skaityti spausdinto teksto.

Egzistuoja ir daugiau įvairių negalių ir komplikacijų, užkertančių žmogui kelią prie knygų. Gali būti laikinos situacijos – žmonės, patyrę insultus, arba asmenys, gaunantys chemoterapiją.

Jei jūsų artimas žmogus negali skaityti įprastų knygų dėl kokių nors priežasčių, jis gali naudotis LAB paslaugomis ir klausyti įgarsintų knygų.

Pavyzdžiui, senjorai. Jie dėl amžiaus sukeltų organizmo pokyčių skaitydami pradeda susidurti su nepatogumais, norisi didesnių raidžių, kai kurie bando naudoti padidinamuosius stiklus.

Garsinė knyga – išeitis ir pagalba šioje situacijoje.

Taigi, į šiuos keturis punktus telpa net pusė milijono Lietuvos gyventojų, kurie galėtų džiaugtis įgarsintomis knygomis.

Jiems reikėtų pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad tikrai turi tokius sutrikimus, negalią ar sveikatos problemas, kurios neleidžia jiems skaityti spausdinto teksto. 

Tai gali būti ir šeimos gydytojo patvirtintas išrašas iš medicininių dokumentų, kurio išvada būtų: „Asmuo dėl amžiaus (ar negalios / sutrikimo) negali skaityti spausdinto teksto“. Tokios šeimos gydytojo išvados visiškai pakaktų ir žmogus galėtų mėgautis įgarsintomis knygomis.

Arba tai galėtų būti psichologinės pedagoginės pagalbos tarnybos (PPT) išvada ir rekomendacija raidos ar skaitymo sutrikimų turintiems vaikams, kurioje būtų paminėta, kad vaikui rekomenduojama klausytis įgarsintų leidinių.

Antroje šio straipsnio dalyje, kuri turėtų pasirodyti kitą mėnesį, detaliai informuosime, kokias paslaugas ukmergiškiai gali gauti Lietuvos aklųjų bibliotekos Ukmergės padalinyje, kuris įsikūręs Vytauto g. 30 – rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos patalpose.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Aistra

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų