Spausdinti šį puslapį

Lošimų evoliucija: nuo kauliukų senovės Egipte iki kazino telefone | 1 Dalis

Lošimai tam tikra forma vyko tūkstančius metų, ir yra neatsiejami nuo žmonijos istorijos. Nuo senovės Kinijos, kur ant plytelių buvo aptikti elementarių azartinių žaidimų požymiai, iki Egipto, kur buvo iškastas seniausias žinomas kauliukas bei graikų ir romėnų atvaizduojamų scenų ant keramikos dirbinių. Žmonija visada mėgo ir mėgsta varžytis bei atrasti vis naujas žaidimų, varžybų ar lenktynių formas. Tai įsišaknyję mūsų socialiniuose santykiuose bei ambicijoje būti geresniais. Norime supažindinti su lošimų bei žaidimų istorija bei papasakoti pačius neįtikėčiausius nutikimus lošimų istorijoje.

ŽAIDIMŲ PRADŽIA: KENO

Turbūt kiekvienam iš mūsų teko pirkti loterijos bilietą ar išsirinkti savo laimingus kamuoliukus. Ši lošimų atmaina turi itin gilią istoriją ir tęsiasi per amžius. Keno žaidimas buvo žaidžiamas maždaug 2000 metų prieš mūsų erą, Kinijoje. Originalus kiniškas žaidimo pavadinimas yra “baige piao” arba “pai-ko p’iao”, reiškiantis „baltojo balandžio bilietas“. Tai nuoroda į bilietus, naudojamus lažybų žaidime, kuriame varžėsi balandžiai. Originaliame biliete, naudojamame „baige piao“ vietoj skaičių buvo pateikti pirmieji 80 simbolių iš Qianziwen („Tūkstančio simbolių knyga“) knygos. Šioje nežinomo autoriaus kinų literatūros klasikoje yra pateikti 1000 kiniškų ideogramų (arba simbolių), kurios yra skirtingos bei naudojamos išsilavinusių kinų sluoksniuose. Šie simboliai kartais naudojami vietoj skaičių nuo 1 iki 1000. Nuostabą keliantis faktas, kad tai vis dar plačiai naudojama ir šiomis dienomis kinų bendruomenėse, kuriose Keno žaidimas ir toliau yra populiarus.

KENO, LOTO IR BINGO

Baige piao” (arba pak-a-pu, kaip tapo žinoma Vakaruose) yra ne tik Keno, bet ir Loto bei Bingo protėvis. Keno žaidimas pasiekė JAV vakarinius krantus kartu su kinų imigrantais 1840 metais. Maždaug XX amžiaus pradžioje žaidimas išpopuliarėjo tarp kitų bendruomenių ir buvo adaptuotas Amerikos rinkai. Žaidimas įgavo neformalų pavadinimą - Kinijos loterija, o simboliai buvo paversti skaičiais. Sparčiai šis žaidimas evoliucionavo ir buvo dar labiau adaptuotas Vakarų kultūrai bei įgijo naują pavadinimą Keno. Tai išvestinis žodis iš prancūziško žodžio quine („penkių grupė“). Atsiradus dar didesniam lošimų poreikiui, 1933 m. Keno buvo pristatytas lošimo namuose Reno mieste, Nevados valstijoje. Vėlgi, žaidimas buvo pritaikytas naujiems poreikiams. Pavadinimas pakeistas į „Race-Horse Keno“, o vietoj numerių buvo nurodyti arklių vardai ant bilietų. Taip pat, šie pakeitimai buvo atlikti tam, kad neprieštarautų valstybės įstatymams dėl loterijų. Šie Nevados įstatymai buvo pakeisti 1951 metais ir vėl į Keno žaidimą buvo grąžinti skaičiai vietoj arklių vardų. Šiandien Keno žaidžiamas (su daugybe kasdienių tiražų) yra itin populiarus ir žaidžiamas beveik visame Pasaulyje.

KORTOS IR KORTŲ ŽAIDIMAI

Manoma, kad lošimo kortos pirmą kartą pasirodė Kinijoje devintame amžiuje, Siun-Chu dinastijos valdymo metais. Žaidžiami žaidimai nežinomi, o kortos buvo mažai kuo panašios į tas, kurios naudojamos šiandien. Pirmoji kortų žaidimo nuoroda pasaulio istorijoje datuojama ne vėliau kaip IX amžiuje, kai Tango dinastijos rašytojo Su E parašytoje knygoje „Miscellanea at Duyang“ aprašyta princesė Tongchang (Tango imperatoriaus Yizongo dukra), žaidžianti „lapų žaidimą“ su Wei giminės nariais (princesės vyro šeima) 868 metais.

Žaidimų kortos pirmą kartą į Europą pateko XIV amžiaus pabaigoje, manoma, kad iš Mamluko, Egipto. Kortos buvo panašios į dabartines taro kortas. Mamluko kaladėje buvo 52 kortos, kurių dalis beveik nepakito iki šių dienų. Pirmąją Mamluko originalią kortų kaladę 1939 m atrado Leo Mayer, Topkapio rūmuose Stambule.

Šiame straipsnyje pristatėme žaidimų istorijos pradžią, Keno, Loto, Bingo žaidimų gimimą, kortų žaidimų užuomazgas bei išpopuliarėjimą. Kitoje dalyje papasakosime apie kortų žaidimus detaliau: pokeris, populiariausia Texas Hold’em pokerio rūšis, kas yra Royal Flush bei Black Jack žaidimą.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)