Maisto gamyba be atliekų – ateities kryptis

VDU Žemės ūkio akademijos docentė dr. Živilė Tarasevičienė. VDU Žemės ūkio akademijos docentė dr. Živilė Tarasevičienė.

Siekiant patenkinti nuolat augantį maisto poreikį, būtina kuo racionaliau naudoti išteklius – orientuotis į maisto produktų gamybą be atliekų. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentės dr. Živilės Tarasevičienės, dalis maisto perdirbimo gamybos atliekų gali būti net aukštesnės biologinės vertės nei pirminiai produktai, o maisto pramonės likučiai gali būti panaudojami ir kosmetikos, farmacijos, tekstilės gaminių gamybai.

„Prognozuojama, kad iki 2050 m. pasaulyje gyvens apie 9 mlrd. žmonių, ir tai – didelis augimas, tačiau alkanų žmonių skaičius pasaulyje ir toliau kyla ne tik dėl žmonių populiacijos augimo, bet ir dėl neproporcingo maisto paskirstymo, maisto švaistymo bei kitų priežasčių, tarp kurių yra ir geopolitinės aktualijos“, – įsitikinusi doc. dr. Ž. Tarasevičienė.

Paskaičiuota, kad vos per dvejus metus pasaulyje žmonių, kuriems labai trūksta maisto, skaičius padvigubėjo. Tačiau, kol dalis pasaulio badauja, kitoje dalyje, neracionaliai naudojant resursus, išmetama didelė dalis maisto, kuri dar galėtų būti panaudota kitų produktų gamybai.

„Kasmet prarandamas trečdalis viso pagaminamo maisto. Vaisių ir daržovių produkcijos pirminės gamybos, maisto produktų gamybos, transportavimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei vartojimo metu praradimai kiekvienais metais siekia apie 45 procentus. Tai lemia didelius energetinių išteklių bei finansinius nuostolius, aplinkos taršą. Todėl žiedinės ekonomikos modelių taikymas panaudojant antrines žaliavas yra svarbus aplinkosauginiu, ekonominiu bei socialiniu aspektu“, – pastebi doc. dr. Ž. Tarasevičienė.

Anot mokslininkės, šalutinius perdirbimo produktus, susidariusius maisto produktų gamybos proceso metu, panaudoti galima įvairiai: tiesiogiai naujų maisto produktų gamybai, bioaktyvių komponentų išskyrimui. „Vaisių bei daržovių sulčių spaudimo metu lieka biologiškai vertinga žaliava, kai kuriais atvejais netgi vertingesnė nei pats pagamintas produktas, – sultys. Pavyzdžiui, įmonė iš lapinių kopūstų ir salierų išspaudų, naudojant ekstruziją, gamina traškučius“, – beatliekės gamybos pavyzdžiais dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė.

Beatliekė gamyba jau taikoma įvairiuose maisto gamybos pramonės sektoriuose. „Sukurti batonėliai, kurių pagrindinė sudedamoji dalis – alaus gamybos proceso metu naudoti salykliniai miežiai. Šalutinis perdirbimo produktas saladinas perdirbamas pagal patentuotą technologiją į miltus, kurie vėliau naudojami įvairių praturtintų baltymais batonėlių gamybai.

Alaus gamybos šalutiniai perdirbimo produktai yra greitai gendantys dėl juose esančio didelio drėgmės kiekio, tačiau, juos išdžiovinus, panaudojimo galimybės yra labai plačios. Kita su alumi susijusi tvari koncepcija – mažmenininkų, smulkių duonos kepėjų neparduotos duonos gaminių panaudojimas alaus gamybai. Dienos pabaigoje neparduota duona yra surenkama ir naudojama aukštos kokybės alui gaminti“, – apie beatliekės gamybos galimybes kalba Ž. Tarasevičienė ir džiaugiasi, kad vis daugiau įmonių pernokusias bei prekybos standartus neatitinkančias daržoves ne kompostuoja ar naudoja pašarui, o gamina trintas greitai paruošiamas sriubas, iš netinkamų šviežiam vartojimui bananų gaminami įvairūs perdirbti produktai: kąsneliai, trapučiai, sausainiai.

Mokslininkė pasakoja, kad iš šalutinių perdirbimo produktų, naudojant mikrobangas, ultragarsą, fermentus, gali būti išskiriami įvairūs biokomponentai – polifenoliniai junginiai, karotenoidai, kurie vėliau naudojami kosmetikoje, farmacijoje ar maisto pramonėje bei bioplastikų gamybai.  „Tiesioginio šalutinių perdirbimo atliekų panaudojimo pavyzdys – audinio su citrusinių vaisių atliekų celiulioze, likusia po sulčių spaudimo proceso, gamyba.“

UŽ inf.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Aistra

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų