Gausus sniegas miškuose gali būti pavojingas

Miškininkai įspėja, lankantis miškuose ir parkuose, saugotis nuo sniego ir ledo svorio lūžtančių medžių.

Taip pat kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškų valdas ir pašalinti iš jų snieglaužas.

Miškuose daugiausia nuostolių padaro šlapio sniego apdrabos ir lijundros, nes ant medžių susilaiko sunkus sluoksnis. Šlapio sniego ir ledo nenupučia vėjas ir, tokiems krituliams kaupiantis, medžiai neišlaiko papildomos naštos, todėl lūžta šakos ir net kamienai.

Daugiausia sniego susikaupia spygliuočių medžių lajose. Lapuočiai jo sulaiko daug mažiau, nes žiemą būna be lapų. Pavojingiausi sniego pažeidimams – miškų lankytojų mėgstamiausi pušynai. Pušų plačiose lajose gali užsilaikyti daug sniego, o jų trapios šakos lengvai lūžta. Kuo pušų amžius vyresnis, tuo jų lajos būna platesnės, todėl sniegas gali labiau jas aplaužyti.

Eglių lajos yra kūginės formos ir nuo sniego sankaupų nukenčia mažiau už pušis. Jauni ir išstypę miško medžiai nuo sniego svorio dažniau išlinksta nei lūžta. Todėl nukenčia lapuočių jaunuolynai, ypač beržų, nes liauni kamienai nulinksta nuo lajose susikaupusio sniego.

Labiausiai nuo gausaus sniego nukenčia miško pakraštiniai medžiai prie kelių, įvairių trasų, pamiškių ir kitokių atvirų vietų. Pakraščio medžiai dažniausiai būna suformavę vienpuses, į atvirą erdvę nukreiptas lajas ir net palinkusius kamienus. Tokių medžių svorio centras orientuotas į atviro ploto pusę. Todėl nuo sniego naštos nulūžę jų šakos ir kamienai krenta išorėn ant kelių, elektros linijų, statinių, tvorų, griovių ir juos užgriozdina ar pažeidžia.

Taip pat dėl vienpusių lajų labiau linkę nulinkti ir miško pakraščiuose, prie miško kelių, trasų ir griovių augantys krūmai. Pavyzdžiui, miško keliukų pakraščiuose lazdynai gali sudaryti net savotiškus „tunelius“, kai nuo sniego nulinksta link važiuojamosios dalies.

Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 29-ame straipsnyje nurodoma, jog žalių eglių snieglaužos, vėjavartos ir vėjalaužos bei labai pažeisti medžiai turi būti iškertami sanitariniais miško kirtimais. Tai turi būti padaryta iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo juose, tai yra iki po žieve atsirandant gyvų liemenų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių). Sanitariniais miško kirtimais taip pat gali būti kertami kitų medžių rūšių labai pažeisti medžiai ir sausuoliai.

Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškų valdas ir pašalinti iš jų snieglaužas. Tai būtų veiksminga priemonė, galinti sumažinti miško kenkėjų plitimą ir jų daromą žalą.

Konsultacijos teikiamos telefonu 8 670 06211 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

UŽ inf.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų