Iki balandžio mėnesio jame dalyvaus ne mažiau kaip 5 tūkst. šalies gyventojų. 30-yje pasaulio šalių atliekamo tyrimo rezultatai padės sudaryti patikimą švietimo situacijos vaizdą.

Vykdant šį tyrimą visose šalyse atliekami tik tiesioginiai interviu su atsitiktine tvarka atrinktais respondentais. Todėl bet kuriuo metu vienas iš apklausėjų gali pasibelsti į bet kurio šalies gyventojo duris ir pakviesti dalyvauti šiame tyrime.

Skelbiama, kad tai – didžiausias iki šiol pasaulyje vykdomas tarptautinis suaugusiųjų kompetencijų tyrimas, kuriame vertinami skaitymo gebėjimai, matematinis raštingumas ir problemų sprendimas.

Su gyventojais, kurie atrinkti dalyvauti apklausoje, pirmiausia yra susisiekiama susitarti dėl tinkamo pokalbio laiko. Atrinktam asmeniui užduodami klausimai apie jo išsilavinimą, užimtumą ir laisvalaikio veiklą, po kurių reikia atlikti kai kuriuos pratimus planšetėje. Visi duomenys yra tvarkomi konfidencialiai, o pirmuosius rezultatus planuojama viešai paskelbti 2024 m. birželio mėnesį.

„Dvi valandos žmogaus apklausai – išties nemažai, dėl to labai vertiname indėlį žmonių, kurie sutinka tapti šio reikšmingo šaliai tyrimo dalimi. Jo rezultatai bus naudingi formuojant šalies švietimo politiką. Be to, iš jau apklaustųjų girdime, kad laikas neprailgsta, mat užduotys įdomios“, – sako  tyrimo koordinatorė Lietuvai, MRU docentė dr. Jolita Dudaitė. Už dalyvavimą apklausoje žmonės turi galimybę gauti piniginę dovaną arba paskirti ją Ukrainai paremti.

Tokio pobūdžio tyrimas Lietuvoje pirmą ir vienintelį kartą buvo atliktas 2015-aisiais. Tuomet Lietuvos suaugusieji pademonstravo aukštesnius matematinio raštingumo gebėjimus nei kitų šalių vidurkis, o skaitymo gebėjimais nesiskyrė nuo vidurkio. Vis tik išryškėjo ir pora silpnybių. Problemų sprendimo, pasitelkiant technologijas, srityje Lietuva kartu su Lenkija, Čile, Graikija ir Turkija užėmė paskutines penkias vietas.

Kita sritis, kur Lietuva rodė žemesnius rezultatus – vidurinės mokyklos diplomo vertė. Lietuvoje asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, kompetencijos, palyginti su asmenų, jo neįgijusių, kompetencijomis, skyrėsi mažiausiai iš visų šalių. Tai rodo, kad Lietuvoje vidurinio išsilavinimo pridėtinė vertė yra mažiausia iš visų tyrime dalyvavusių šalių.

Tyrimas Lietuvoje finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

UŽ inf.