Negana, kad mane dažnai maudo, šukuoja, myluoja ir trukdo miegoti per pietus su savo bučinukais ir apkabinimais, dar ir fotografuoja labai dažnai:) Šiaip gyvenimu nesiskundžiu. Esu mylimas ir prižiūrimas ir dėl to esu dėkingas savo šeimai. Likimas man padovanojo gerus namus, aš tuo labai džiaugiuosi. Turiu viską, apie ką galima svajoti: savo šampūną, šukytes, gražius dubenėlius, daug pypsinčių žaisliukų, skanumynų, du pavadėlius (su vienu einu pasivaikščioti, su kitu važiuoju į miestą su šeima apsipirkti arba pas gydytoją pasiskiepyti). Dar turiu gražų mėlyną namuką.
Mėgstu pagraužti rūkytų kiaulės ausyčių. Taip pat labai mėgstu „Pedigree rodeo“, kurių gaunu, kai būnu geras. O geras stengiuosi būti dažniausiai tada, kai visi grįžta iš parduotuvės. Nes žinau, jog man tikrai parvežė skanumynų:)
Miegoti mėgstu ilgai, bet ne visada išeina. Darbo dienomis mane anksčiausią rytą šeimininkė ištraukia iš šilto patalo ir veda į laukutį. Aš žinau, kad ji man nori gero, nes paskui visi išeis į darbus, į mokyklą, ir aš liksiu nepadaręs „pi pi“, bet taip tingisi eiti į šaltą lauką, tad tik grįžęs ir nusiplovęs kojytes bėgu atgal į lovytę. Tada miegu iki pietų, o atsikėlęs žaidžiu tol, kol kas nors pareina. O kai grįžta, tada jau linksmai gyvenu: visi tik kalbina, bučiuoja, myluoja, glamonėja...
Išpuola ir tokių dienų, kai šeimininkė su savo broliu veda mane į vonią ir ten maudo. Maudytis man nepatinka, vandenėlis būna šiltas, bet mane nervina šita procedūra, tada aš būnu piktas ir visą maudynių laiką niurzgu. Po maudynių ateina ir malonus metas – šukavimo procedūra. Ooo, šis dalykas man be galo patinka:)
Kai man suėjo vieneri, mane paskiepijo. Buvau drąsus ir narsiai iškentėjau šį įvykį. Ir gavau iš gydytojo skiepų pažymėjimą. O po skiepo šeimininkė už drąsą mane apdovanojo skanumynu:) Kai vasarą man suėjo dveji, teko atkentėti ir antrą skiepą. Dabar galėčiau skiepytis kasdien – aš juk ne begemotas, kuris bijo skiepų:)
Toks mano gyvenimas. Norėčiau tikėti, kad ir kiti mano draugai šuniukai bei visi kiti gyvūnėliai gyvena gerai, šiltai ir patogiai. O jeigu yra tokių, kuriems likimas laimės pagailėjo... Nebūkite abejingi ir priglauskite juos savo jaukiuose namuose. Jie atneš Jums daug džiaugsmo ir už viską atsidėkos savo meilumu ir šiltu žvilgsniu. Juk visi mes norime būti mylimi ir laimingi:)
Sveikiname šaunųjį šuniuką Tuką ir šią istoriją atsiuntusią jo šeimininkę Rimantę Silevičiūtę, šį mėnesį laimėjusius konkurse „Ką pasakytų gyvūnai“. Jūs esate laukiami šio konkurso rėmėjo Stasio Barausko parduotuvėje Kęstučio a. 12–8, kur Tukutis galės išsirinkti skanumynų ar kitų jam reikiamų prekių. Prizo vertė – 40 litų.
Augini šunį, katę, papūgą, žiurkėną, driežą, vorą? Dar ką nors? Tikrai žinai, ką tavo gyvūnas galvoja apie tave ir jūsų šeimą. Ką jis pasakytų, jei galėtų kalbėti? Nedvejok – papasakok apie tai visiems „Pupsio“ skaitytojams. Tekstus ir nuotraukas gali atnešti į „Ukmergės žinių“ redakciją arba atsiųsti paprastu paštu. Rašyk tokiu adresu: Pupsiui, „Ukmergės žinios“, Gedimino g. 34/2, Ukmergė. Arba viską siųsk elektroniniu paštu adresu: vaidote@ukzinios.lt.