Kultūriniai vakarai būdavo reklamuojami iš anksto. Štai „Darbo balsas“ anonsavo būsimą renginį: „Ūkmergė. [...] Sausio 13 d. čia rengiamas vakaras su vaidinimu „Kaip kas išmano, taip save gano“ ir „Aš numiriau“. Be to, žadėta choras ir monologų. [...]“ („Darbo balsas“, 1918 m.)
Kariškių rengtų kultūrinių vakarų aprašymų pateikiama „Kariškių žodyje“. Kartais šių renginių organizatoriai susilaukdavo ir kritikos bei pastabų. Štai rašoma: „Ukmergė. Antrą Kalėdų dieną „Aido“ salėje komendantūros kariškiams buvo surengtas šokių ir žaislų [žaidimų] vakaras. Viskas buvo neblogai, tiktai labai nemalonu, kad kariškiai nesurengė vakaro su vaidinimais. Nemalonu ir tas, kad skelbimuose rašė: ...ir žaislų, kurių kaip tik maža buvo. Dargi pradėjus žaislą „Lai gyvuoja Lietuva“, pasklido didžiausių plojimų, kad pertrauktų, bet ratelį sudariusioji jaunuomenė žaidė toliau, nepaisydama trukdymų. Vakaras visgi paliko nemaža įspūdžio./ Manoma, kad daugiau kariškiai nepadarys tokių klaidų, kaip jau minėjau./ Myk – as.“ („Kariškių žodis“, 1919 m.)
Į pastabas sureaguota ir mažiau nei už mėnesio aprašytas kitas renginys: „Ukmergė. Sausio 25 d. buvo surengtas Ukmergės komendantūros vakaras su vaidinimais. Pasisekė pusėtinai. Buvo gyvi paveikslai „Lietuvos Liaudis“; sumanymas neblogas. Paskui tragedija „Nelaisvėje“, buvo statoma iš rankraščio; padarė gana didelio įspūdžio, ypač tuo laiku, kada kalinys lietuvis nudūrė kardu lenką legioninką. Po to dar buvo dvi komediji: „Jaunavedžių naktis“ ir „Jaunikis“./ My – kas.“ („Kariškių žodis“, 1920 m.)
Vykdavo įvairių tautinių bendruomenių kultūriniai vakarai. Kai kurie jų pasibaigdavo incidentais. Apie tai pranešama „Lietuvos“ leidinyje. „Ukmergė. Kovo 2 d. suruoštam lenkų vakarėly gretimam šokių salei kambary buvo mesta bomba, kuri sprogo, bet nieko nesužeidė. Salėj kilo sumišimas: lietuviai išsigandę tuoj salę apleido, gi lenkai šokius tęsė. Tokios įtartinos aplinkybės privertė Kauno politinę policiją tučtuojau išsiųsti vieton savo valdininkus, kurie ištyrė, kad bomba buvo mesta ne įbėgusio iš lauko asmens, kaip tikina lenkai, bet vieno iš buvusio tuomet namuose. Tai patvirtina ir sargai. Policijos įžiūrėta, kad tai greičiausiai bus provokacijos žygis. Vedama stropus tardymas.“ („Lietuva“, 1924 m.)
Ukmergės kultūriniame gyvenime vyko ne vien mėgėjiški kultūriniai vakarai, bet ir profesionalių renginių. „Ukmergė. Rugpjūčio m. 7 d. atvykusi iš Kauno į Ukmergę p. Braziulevičiaus artistų grupė Karių klube suvaidino M. Petrauskos operetę „Ir mane apvesdinkit“. Publika patenkinta. Rugp. 9 d. miesto sode įvyko pakartojimas su koncertinės dalies priedu.“ („Lietuva“, 1924 m.)
„Ukmergė. Kauno „Vilkolakis“ [teatras] š. m. lapkričio 22 d., šeštadienį, karių klube vaidino „Politika“, sekmadienį – „Chlestakov Lietuvoj“. Per abu vaidinimus publika lankėsi gausiai.“ („Lietuva“, 1924 m.)
Kultūrinius vakarus rengdavo ir darbininkija. „Ukmergė. Š. m. vasario m. 26 d. Liet. Darb. ir Tarn. Prof. Sąjungos skyrius suruošė „Aido“ salėje viešą šokių vakarą. Buvo suvaidintas tik ką įsikūrusios s-gos dramos sekcijos bandomas veikalėlis „Vargšas Tadas“ – 2-jų veiksmų komedija. Spektaklis pavyko labai gerai. Publikos taip pat buvo nemaža. Po vaidinimo svečiai linksminosi iki 12 val. Tvarka buvo palaikoma pačių s-gos narių./ Bendrai, vakaras praėjo jaukioj draugiškoj atmosferoj ir darbininkai skirstėsi patenkinti./ Dabar L. D. ir T. Suv. Prof. Sąjungos dramos sekcija ruošia antrą veikalą, kuris bus neužilgo Ukmergės darbininkams parodytas.“ („Socialdemokratas“, 1933 m.)
Ukmergės kraštotyros muziejaus nuotraukos
- Ukmergės Šaulių meno sekcijos aktoriai po spektaklio, 1936 m., UkKM F 2450
- Mėgėjų teatro aktorių trupė spektaklio M. Reutaitės „Zosės rūpesčiai“ kostiumais, 1929 m., UkKM F 2361
- Scena iš Ukmergės lenkų gimnazijos spektaklio H. Senkevičiaus „Ponas Volodijevskis“, 1924 m., UkKM F 2445
- Mėgėjiško teatro aktoriai po spektaklio S. Kymantaitės-Čiurlionienės „Kuprotas oželis“, 1927 m., UkKM F 2419
- Ukmergės miesto šaulių meno sekcijos spektaklio „Liepsnojančios širdys“ I veiksmas, 1937 m., UkKM F 2451
