Preliminariai gegužę nedarbo išmokų suma sudarys per 26 mln. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu prieš metus – 15 mln. eurų. Šiuo metu vidutinė nedarbo išmoka Lietuvoje siekia 343 eurus per mėnesį.
„Nedarbo išmokos mokamos iki 9 mėnesių – galima sakyti, žmogus išmokas gautų iki šių metų pabaigos, jeigu nepalanki situacija darbo rinkoje išliks“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.
„Sodros“ duomenimis, šių metų vasarį nedarbo išmokų gavėjų skaičius siekė 67,2 tūkst., kovą – 69,5 tūkst., balandį (planuojama) 76 tūkst. O 2019 m. vasarį Lietuvoje buvo 62,2 tūkst. nedarbo išmokų gavėjų, kovą – 62,2 tūkst., balandį – 58,9 tūkst. Nedarbo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį – balandžio išmokos gyventojus pasieks šį mėnesį.
Gyventojams, kurie registruojasi Užimtumo tarnyboje – svarbi informacija apie nedarbo išmokas.
Kur kreiptis dėl išmokos?
Netekus darbo reikia užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei ten pat pateikti prašymą dėl nedarbo išmokos skyrimo. Prašymą galima pateikti ir per asmeninę paskyrą www.sodra.lt/gyventojui.
Nedarbo išmokos skiriamos gyventojams, kurie registruojasi Užimtumo tarnyboje ir jiems suteikiamas bedarbio statusas.
Nedarbo išmoka skiriama nuo 8 dienos po užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje. Gavus išeitinę išmoką ar kompensaciją, nedarbo išmoka pradedama mokėti praėjus laikotarpiui, už kurį išeitinė išmoka ar kompensacija buvo priskaičiuota, o atleistiesiems iš darbo dėl asmens kaltės – praėjus 3 mėnesiams nuo užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.
Ar gausiu nedarbo išmoką?
Išmoka gali gauti tie asmenys, kurie buvo draudžiami nedarbo socialiniu draudimu, t. y. dirbo ir patys mokėjo ar už juos buvo mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos bei kuriems Užimtumo tarnyba suteikė bedarbio statusą.
Nedarbo išmoka priklauso asmenims, sukaupusiems pakankamą nedarbo draudimo stažą – 12 mėnesių per pastaruosius 30 mėnesių iki užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Išmoka bedarbiui mokama 9 mėnesius, jeigu asmuo turi bedarbio statusą.
Kokią išmoką gausiu?
Išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji. Pastovioji dalis, kuri nepriklauso nuo asmens darbo užmokesčio, šiais metais siekia 141,25 Eur. Kintamoji dalis priklauso nuo gyventojo turėtų draudžiamųjų pajamų.
Apskaičiuojant kintamą dalį įvertinamos gyventojo draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.
Pirmus tris mėnesius kintamoji išmokos dalis sudaro 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų, ketvirtą–šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą–devintą mėnesį – 23,27 proc.
Pavyzdžiui, jeigu prieš prarasdamas darbą žmogus 30 mėnesių vidutiniškai uždirbo 1200 eurų per mėnesį „ant popieriaus“, pirmuosius tris mėnesius jo nedarbo išmoka sieks 606 eurus, ketvirtą–šeštą mėnesį – 513 eurų, o septintą–devintą mėnesį – 420 eurų.
Asmenims, Užimtumo tarnyboje užsiregistravusiems šių metų pirmąjį ketvirtį, nedarbo išmoka negali būti didesnė negu 760,01 Eur, o užsiregistravusiems antrąjį ketvirtį – iki 783,51 Eur per mėnesį.
Nuo nedarbo socialinio draudimo išmokos gyventojų pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos neatskaitomi, o Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.
UŽ inf.
