„Li­go­nių, ku­riuos kan­ki­na il­giau kaip tris pa­ras trun­kan­tis mig­re­nos prie­puo­lis (mig­re­ni­nė būk­lė) ir ku­rie bū­tų pri­vers­ti gy­dy­tis nuo mig­re­nos li­go­ni­nė­se, pa­si­tai­ko re­tai. Ta­čiau ser­gan­čių­jų šia li­ga, ku­rios pa­grin­di­nis simp­to­mas - sun­kiai iš­tve­ria­mas gal­vos skaus­mas, yra la­bai daug. Nors vi­suo­me­nė­je pa­pli­tu­si nuo­mo­nė, kad tai – mo­te­rų ar in­te­li­gen­tų li­ga, ja vis daž­niau ser­ga vy­rai ir net vai­kai“, - pa­ti­ki­no po­il­sio na­mų „Bal­ti­ja“ re­a­bi­li­ta­ci­jos fi­zi­nės me­di­ci­nos ir re­a­bi­li­ta­ci­jos (FMR) gy­dy­to­jas me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ras Vin­cas Pau­li­kas.

Nė­ra tiks­liai ži­no­ma, ko­dėl su­ser­ga­ma mig­re­na. Vie­ni moks­li­nin­kai ma­no, kad dėl gal­vos sme­ge­nų krau­ja­gys­lių su­si­trau­ki­mo, o vė­liau iš­si­plė­ti­mo su­trin­ka krau­jo­ta­ka. Ki­ta te­ori­ja – kad sme­ge­ny­se su­trin­ka ner­vi­niai im­pul­sai, įvyks­ta im­pul­sų iš­kro­vos. Pas­ku­ti­niu me­tu iš­tir­ta, kad prie­puo­lio me­tu su­trin­ka tam tik­rų che­mi­nių me­džia­gų ba­lan­sas sme­ge­ny­se. Ži­no­ma tik tai, kad mig­re­nai at­si­ras­ti įta­kos tu­ri pa­vel­di­mu­mas.

Gy­dy­to­jo V. Pau­li­ko tei­gi­mu, su am­žiu­mi prie­puo­liai il­gė­ja, bet jų in­ten­sy­vu­mas silps­ta. Jau­nys­tė­je mig­re­na ser­ga­ma leng­viau. Mo­te­rims pa­sie­kus bran­dos am­žių, mig­re­nos prie­puo­liai bū­na sun­kiau­si, o nuo 50 me­tų – re­tė­ja ar iš­nyks­ta. Vy­rams mig­re­nos prie­puo­liai vi­są gy­ve­ni­mą bū­na be­veik vie­no­di.

Ma­no­ma, kad hor­mo­nai tu­ri įta­kos mig­re­nos pa­pli­ti­mui. Iki bren­di­mo vie­no­dai šia li­ga ser­ga ber­niu­kai ir mer­gai­tės. Vė­liau mo­te­rys ser­ga tris kar­tus daž­niau nei vy­rai. Be to, mig­re­nos prie­puo­liams tu­ri įta­kos menst­ru­a­ci­jos ir nėš­tu­mas.

Ser­gan­tiesiems mig­re­na gy­dy­to­jas pa­ta­ria ste­bė­ti, kas pro­vo­kuo­ja prie­puo­lius. Tai ga­li bū­ti al­ko­ho­lis, rau­do­nas vy­nas, sū­ris, šo­ko­la­das, cit­ru­si­niai vai­siai, ba­da­vi­mas, ne­re­gu­lia­rus mai­ti­ni­ma­sis, per­var­gi­mas, stre­sas, ne­ri­mas, ne­mi­ga, orų per­mai­nos, stip­rūs kva­pai. Dėl per­si­mie­go­ji­mo sa­vait­ga­liais daug kam bū­na sa­vait­ga­li­nė mig­re­na. Daž­nai prie­puo­liai iš­pro­vo­kuo­ja­mi, kai su­tam­pa ke­li ne­pa­lan­kūs fak­to­riai.

Po­il­sio na­mų „Bal­ti­ja“ re­a­bi­li­ta­ci­jos FMR gy­dy­to­jas V. Pau­li­kas tei­gia, kad kuo anks­čiau iš­ski­ria­mi prie­puo­lio po­žy­miai ir var­to­ja­mi vais­tai, ga­li­ma su­švel­nin­ti li­gos ei­gą. Šiuo me­tu mig­re­nos prie­puo­liams mal­šin­ti nau­do­ja­mi veiks­min­gi vais­tai – tirps­tan­čios tab­le­tės bei nosies purš­kikliai.

Pa­sak V. Pau­li­ko, jei yra ga­li­my­bė, prie­puo­lio me­tu rei­kia veng­ti švie­sos, at­si­gul­ti, pa­gu­lė­ti, pa­si­steng­ti už­mig­ti. Jei nė­ra to­kios ga­li­my­bės, steng­tis dirb­ti leng­ves­nį, rei­ka­lau­jan­tį ma­žes­nio su­si­kau­pi­mo dar­bą. Pa­dė­ti ga­li pa­val­gy­mas ar puo­de­lis sal­džios ar­ba­tos.

Jei skaus­mai pra­si­de­da spran­do sri­ty­je ar pa­kau­šy­je, pa­dė­ti ga­li karš­ta pūs­lė ant skau­da­mos vie­tos.

Prie pro­fi­lak­ti­kos prie­mo­nių ga­li­ma pri­skir­ti mig­re­nos gy­dy­mą vais­tais tarp prie­puo­lių. Jis yra tai­ko­mas, kai mig­re­nos prie­puo­liai kar­to­ja­si nuo dvie­jų kar­tų per mė­ne­sį.

Prie­puo­liams su­švel­nin­ti bei jų pro­fi­lak­ti­kai ga­li­ma gy­dy­tis ne tik me­di­ka­men­tais. Tai ga­li bū­ti fi­zio­te­ra­pi­ja, ma­nu­a­li­nė te­ra­pi­ja, psi­cho­te­ra­pi­ja, re­flek­so­te­ra­pi­ja. Taip pat pui­kiai tin­ka ma­sa­žai ar jo­gos pra­ti­mai.

„No­rint iš­veng­ti mig­re­nos prie­puo­lių, rei­kia veng­ti pro­vo­kuo­jan­čių fak­to­rių. Rei­kia re­gu­lia­riai ir pil­na­ver­tiš­kai mai­tin­tis, ri­bo­ti pro­vo­kuo­jan­čius mais­to pro­duk­tus, steng­tis lai­ky­tis dar­bo ir po­il­sio re­ži­mo, veng­ti stre­sų. Re­ko­men­duo­ja­ma leng­va re­gu­lia­ri mankš­ta. Spran­do rau­me­nų mankš­ta ir jų stip­ri­ni­mas pa­de­da iš­veng­ti ar­ba re­ti­na kai ku­riuos mig­re­nos prie­puo­lius“, - pa­ta­ria gy­dy­to­jas.

Gy­dy­to­jo V. Pau­li­ko tei­gi­mu, mo­te­rys ir vy­rai daž­nai skun­džia­si skir­tin­gais gal­vos skaus­mais.

Mig­re­ni­niai gal­vos skaus­mai pra­si­de­da su au­ra ar be jos, pa­laips­niui stip­rė­ja, skau­da vie­na gal­vos pu­sė ar­ba abi (vi­sa gal­va). Skaus­mas trun­ka nuo ke­lių va­lan­dų iki ke­lių die­nų. Skaus­mą ly­di py­ki­ni­mas ar vė­mi­mas, švie­sos, triukš­mo bai­mė. Prie­puo­liai bū­na re­ti – ke­lis kar­tus per mė­ne­sį, me­tus ar per vi­są gy­ve­ni­mą. Daž­niau­siai ser­ga mo­te­rys.

Vy­rams bū­din­gi klas­te­ri­niai gal­vos skaus­mai, ku­rie pra­si­de­da stai­giais stip­riais prie­puo­liais ir kar­to­ja­si se­ri­jo­mis. Se­ri­jos trun­ka nuo vie­nos iki ke­lių sa­vai­čių. Prie­puo­liai trun­ka nuo ke­lių mi­nu­čių iki va­lan­dos. Ga­li pa­si­reikš­ti kas die­ną, pa­pras­tai to­je pa­čio­je gal­vos pu­sė­je. Skaus­mą ly­di pra­kai­ta­vi­mas, akių pa­rau­di­mas, aša­ro­ji­mas, no­sies už­gu­li­mas.

“Ne­ga­li­ma ne­kreip­ti dė­me­sio į gal­vos skaus­mą. Mig­re­ną diag­no­zuo­ti ir gy­dy­ti bū­ti­na. Be to, diag­no­zė tu­ri bū­ti pa­tvir­tin­ta gy­dy­to­jo ir at­mes­ti vi­si ki­ti su­sir­gi­mai, su­ke­lian­tys pa­na­šų gal­vos skaus­mą, nes kai ku­rie iš jų ga­li tu­rė­ti blo­gų pa­sek­mių“, - pa­ti­ki­no gy­dy­to­jas.