Di­džiau­sia sva­jo­nė – ma­ty­ti skai­tan­čius vai­kus

Projektą remia:

 

Ra­sa GRIŠKEVIČIENĖ
Vla­do Šlai­to vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė

Nuo pa­va­sa­rio Vla­do Šlai­to vie­šo­sios bib­lio­te­kos Vai­kų li­te­ra­tū­ros sky­riu­je vyks­ta pro­jek­to „Kas skai­to – tas au­ga“ ren­gi­niai. Jau­nie­ji skai­ty­to­jai pa­mė­go įvai­rias ak­ci­jas, pa­mo­kas me­no dirb­tu­vė­se, skai­ty­mo kon­kur­sus. Di­džiu­lio su­si­do­mė­ji­mo su­lau­kė ir po­pu­lia­raus vai­kų ra­šy­to­jo, fi­zi­kos moks­lų dak­ta­ro Gen­dru­čio Mor­kū­no vieš­na­gė vai­kų bib­lio­te­ko­je. Sve­čią į Uk­mer­gę at­ly­dė­jo li­te­ra­tū­ros kri­ti­kas, Tarp­tau­ti­nės vai­kų ir jau­ni­mo li­te­ra­tū­ros aso­cia­ci­jos Lie­tu­vos sky­riaus val­dy­bos pir­mi­nin­kas, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­lo­lo­gi­jos fa­kul­te­to do­cen­tas Kęs­tu­tis Ur­ba.

 

 

Vai­kų ra­šy­to­ju ta­pęs fi­zi­kas Gen­dru­tis Mor­kū­nas sa­vo ma­žie­siems bi­čiu­liams vi­suo­met su ma­lo­nu­mu da­li­ja au­to­gra­fus.

 

Do­va­nos sve­čiams: Gen­dru­čiui Mor­kū­nui ir li­te­ra­tū­ros kri­ti­kui, Tarp­tau­ti­nės vai­kų ir jau­ni­mo li­te­ra­tū­ros aso­cia­ci­jos Lie­tu­vos sky­riaus val­dy­bos pir­mi­nin­kui Kęs­tu­čiui Ur­bai (kai­rė­je).
Ma­le­ni­jos Šir­vie­nės nuotr.

 
„Yra to­kia nuo­sta­bi vie­ta že­mė­je“

Taip „Ru­bi­nai­čio“ žur­na­le Gen­dru­tis Mor­kū­nas kal­ba apie sa­vo gim­tą­jį Va­bal­nin­ko kraš­tą, kur „links­mi, gra­žūs ir kū­ry­biš­ki žmo­nės, pa­slap­tin­ga be­kraš­tė gi­ria, žie­mą tarp miš­kų iš­si­mė­čiu­siais lau­kais į ki­tus pa­sau­lius vo­ro­mis trau­kian­tys šer­nai, va­sa­rą kie­muo­se prieš sau­lę be­si­šil­dan­tys žal­čiai“. Pir­ma­sis jo pa­sau­lis, pa­sak ra­šy­to­jo, bu­vo iš miš­ko, la­bai rau­do­nų sau­lė­ly­džių ir jaus­mo, kad jis yra to pa­sau­lio da­lis, to­kia ne­at­ski­ria­ma, jog pa­ban­dęs iš jo vi­sam lai­kui iš­va­žiuo­ti, už tri­jų au­to­bu­so sto­te­lių tu­rė­tų mir­ti...

Šei­mo­je au­go tri­se – du bro­liai ir se­suo. Tė­tis bu­vo miš­ko kir­tė­jas, ma­ma va­sa­ro­mis ra­vė­da­vo ma­žy­čių pu­še­lių ir eg­lu­čių dai­gy­nus, o žie­mą, me­na ra­šy­to­jas, megz­da­vo „be ga­lo jau­kius megz­ti­nius“. Dar vie­nas svar­bus žmo­gus šei­mo­je bu­vo se­ne­lė, pa­sak Gen­dru­čio, per­ėju­si vi­sus šio pa­sau­lio pra­ga­rus, mo­kė­ju­si žai­biš­kai už­kur­ti kros­nį, nuo­sta­bi uo­gau­to­ja ir ska­niau­sių pa­sau­ly­je skry­lių vi­rė­ja, siau­bin­gai bi­jo­ju­si bi­čių ir tar­si bur­ti­nin­kė mo­kė­da­vu­si nu­ra­min­ti vai­kus, kad ir kas jiems bū­tų nu­ti­kę.

Pa­klaus­tas, ko vai­kys­tė­je la­biau­siai bi­jo­da­vo jis pats – var­lių, vo­rų, pe­lių ar blo­go oro, ra­šy­to­jas at­sa­kė: „Kai bu­vau ma­žas, la­biau­siai bi­jo­jau Ki­ni­jos chun­vei­bi­nų, šiek tiek pa­au­gęs – nak­ti­nių per­kū­ni­jų.“

Svar­biau­sia vie­ta bu­vo bib­lio­te­ka

Mo­kyk­la Gen­dru­čiui vi­sa­da bu­vo šven­ta vie­ta. Su di­de­le pa­gar­ba, mei­le ir nos­tal­gi­ja me­na Stumb­riš­kio pra­džios mo­kyk­lą, įsi­kū­ru­sią vie­ni­ša­me na­me Ža­lio­sios gi­rios aikš­te­lė­je. Mo­kyk­los bib­lio­te­kė­lės kny­gos til­po ke­lio­se len­ty­nė­lė­se, bet bū­si­ma­jam ra­šy­to­jui at­ro­dė, kad ten sly­pi to­kie lo­biai, apie ku­riuos ne­ra­šo­ma net pa­čio­je ste­buk­lin­giau­sio­je pa­sa­kų kny­go­je. O ir vė­liau Va­bal­nin­ko Ba­lio Sruo­gos vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je svar­biau­sia vie­ta jam bu­vo bib­lio­te­ka.

G. Mor­kū­nas su šyp­se­na pri­si­me­na: kar­tą bib­lio­te­ki­nin­kė iš jo iš­si­rink­tų kny­gų krū­ve­lės iš­trau­kė ir at­ėmė „Šau­nio­jo ka­rei­vio Švei­ko nuo­ty­kius“. „Su­pra­tau, kad ji sten­gia­si iš­sau­go­ti ma­no mo­ra­lę. Ta­da pir­mą kar­tą su­si­dū­riau su skai­ty­mo cen­zū­ra“, – juokiasi jis.

Fi­zi­ka su­gy­ve­na su ly­ri­ka

Ska­ti­na­mas lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros mo­ky­to­jo ar kla­sės auk­lė­to­jos pra­šo­mas ką nors su­kur­ti, Gen­dru­tis pa­ra­šy­da­vo ko­kį ei­lė­raš­tį, svei­ki­ni­mą, ta­čiau rim­tų min­čių apie po­ezi­ją ne­tu­rė­jo. Gal penk­to­je kla­sė­je jam į ran­kas pa­te­ko „la­bai pa­vo­jin­ga kny­ga“ – Ja­ko­vo Pe­rel­ma­no „Įdo­mio­ji fi­zi­ka“. Pa­vo­jin­ga, pa­sak ra­šy­to­jo, to­dėl, kad ji nuo 1954 me­tų, kai bu­vo pir­mą kar­tą iš­leis­ta lie­tu­vių kal­ba, su­vi­lio­jo gau­sy­bę ber­niu­kų ir mer­gai­čių. Ge­res­nės moks­lo po­pu­lia­ri­ni­mo kny­gos, skir­tos vai­kams vi­lio­ti, jis ne­ži­no iki šiol.

Štai ta­da Gen­dru­čiui ir pa­si­ro­dė, kad to­bu­les­nio da­ly­ko pa­sau­ly­je už fi­zi­ką ir įsi­vaiz­duo­ti ne­įma­no­ma. To­dėl pa­si­rin­ko jos stu­di­jas, o ra­šy­da­mas moks­lo po­pu­lia­ri­ni­mo kny­gą „Ra­dia­ci­nė sau­ga? Tai la­bai pa­pras­ta“, su­vo­kė, kad ir apie fi­zi­ką ga­li­ma kal­bė­ti ly­riš­kai. Net moks­li­nius straips­nius pa­ban­dė ra­šy­ti ei­lė­mis. „Kad bū­tu­mė­te ma­tę ko­le­gų re­ak­ci­ją!..” – pa­sa­ko­ja vai­kams ra­šy­ti pra­dė­jęs fi­zi­kas.

Vai­kams me­luo­ti ne­ga­li­ma

Au­to­rius įsi­ti­ki­nęs – vai­kams ra­šy­ti sun­kiau, nes jie daug tik­res­ni ir įvai­res­ni už su­au­gu­siuo­sius. Ra­šy­ti vai­kams rei­kia dau­giau at­sa­ko­my­bės, nes me­lą jie užuo­džia per ki­lo­met­rą. Dar rei­kia bū­ti drą­siam – vai­kai yra žiau­rūs kri­ti­kai, bet, pa­sak ra­šy­to­jo, ačiū Die­vui, tei­sin­gi.

Gen­dru­čio Mor­kū­no kny­ga „Va­sa­ra su kat­šu­niu“ bu­vo pri­pa­žin­ta reikš­min­giau­siu 2005 me­tų vai­kų bei pa­aug­lių li­te­ra­tū­ros de­biu­tu, „Grį­ži­mo is­to­ri­ja“ – ge­riau­sia 2007 me­tų kny­ga vai­kams ir pa­aug­liams, „Blu­sy­no pa­sa­ko­ji­mai“ – ge­riau­sia 2008 me­tų vai­kų ir pa­aug­lių kny­ga.

„Vi­sos kny­gos man vie­no­dai bran­gios, – tei­gia ra­šy­to­jas. – Kaip vai­kai, ko­kie iš­dy­kę ar pur­vi­ni jie be­bū­tų.“ Jis ne­sle­pia, jog ra­šo tru­pu­tė­lį ki­to­kiems vai­kams. To­kiems, ku­rių, kad pa­ma­ty­tum, tu­ri ge­ro­kai pa­si­dai­ry­ti. Ku­rie ne­bi­jo skai­ty­ti, kai ki­ti žai­džia fut­bo­lą. To­kiems, ku­rie ne­su­tin­ka su au­to­riu­mi. Ku­rie iš­drįs­ta pa­sa­ky­ti „ne“, kai vi­si mo­ky­to­jai ir kla­sės drau­gai sa­ko „taip“.

 

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų