Ką pa­sa­ky­tų gy­vū­nai

 

Projektą remia:

Svei­ki, vai­ku­čiai. Ma­no var­das Tu­kas, bet na­muo­se vi­si va­di­na Tu­ku­čiu. Gy­ve­nu aš su sa­vo šei­ma Pa­ši­lė­je. Man tik 2 me­tu­kai ir 6 mė­ne­siai. Ir šiaip esu ne­di­du­kas, bet val­gau daug – sve­riu net 7 ki­log­ra­mus. La­biau­siai tuo džiau­gia­si ma­no šei­mi­nin­kė: daž­niau­siai ma­ne pa­svė­ru­si ne­šio­ja ant ran­kų ir vi­siems na­miš­kiams sa­ko, kad aš esu „7 KILOGRAMAI DŽIAUGSMO“:) Dar ma­ne va­di­na sau­lės spin­du­lė­liu, ra­sos la­še­liu, pu­pu­liu­ku, sau­ly­te... Kam ne­pa­tik­tų bū­ti va­di­na­mam to­kiais gra­žiais var­dais?:)

 

Mmm, kiek turiu gardumynų ir žaisliukų...

 

Čia aš po skiepo. Todėl dar truputį sunerimęs, bet jau kėsinuosi į savo saldžiąją premiją, gautą už drąsą.

 

Ne­ga­na, kad ma­ne daž­nai mau­do, šu­kuo­ja, my­luo­ja ir truk­do mie­go­ti per pie­tus su sa­vo bu­či­nu­kais ir ap­ka­bi­ni­mais, dar ir fo­to­gra­fuo­ja la­bai daž­nai:) Šiaip gy­ve­ni­mu ne­si­skun­džiu. Esu my­li­mas ir pri­žiū­ri­mas ir dėl to esu dė­kin­gas sa­vo šei­mai. Li­ki­mas man pa­do­va­no­jo ge­rus na­mus, aš tuo la­bai džiau­giuo­si. Tu­riu vis­ką, apie ką ga­li­ma sva­jo­ti: sa­vo šam­pū­ną, šu­ky­tes, gra­žius du­be­nė­lius, daug pyp­sin­čių žais­liu­kų, ska­nu­my­nų, du pa­va­dė­lius (su vie­nu ei­nu pa­si­vaikš­čio­ti, su ki­tu va­žiuo­ju į mies­tą su šei­ma ap­si­pirk­ti ar­ba pas gy­dy­to­ją pa­si­skie­py­ti). Dar tu­riu gra­žų mė­ly­ną na­mu­ką.

Mėgs­tu pa­grauž­ti rū­ky­tų kiau­lės au­sy­čių. Taip pat la­bai mėgs­tu „Pe­dig­ree ro­deo“, ku­rių gau­nu, kai bū­nu ge­ras. O ge­ras sten­giuo­si bū­ti daž­niau­siai ta­da, kai vi­si grįž­ta iš par­duo­tu­vės. Nes ži­nau, jog man tik­rai par­ve­žė ska­nu­my­nų:)

Mie­go­ti mėgs­tu il­gai, bet ne vi­sa­da iš­ei­na. Dar­bo die­no­mis ma­ne anks­čiau­sią ry­tą šei­mi­nin­kė iš­trau­kia iš šil­to pa­ta­lo ir ve­da į lau­ku­tį. Aš ži­nau, kad ji man no­ri ge­ro, nes pas­kui vi­si iš­eis į dar­bus, į mo­kyk­lą, ir aš lik­siu ne­pa­da­ręs „pi pi“, bet taip tin­gi­si ei­ti į šal­tą lau­ką, tad tik grį­žęs ir nu­si­plo­vęs ko­jy­tes bė­gu at­gal į lo­vy­tę. Ta­da mie­gu iki pie­tų, o at­si­kė­lęs žai­džiu tol, kol kas nors par­ei­na. O kai grįž­ta, ta­da jau links­mai gy­ve­nu: vi­si tik kal­bi­na, bu­čiuo­ja, my­luo­ja, gla­mo­nė­ja...

Iš­puo­la ir to­kių die­nų, kai šei­mi­nin­kė su sa­vo bro­liu ve­da ma­ne į vo­nią ir ten mau­do. Mau­dy­tis man ne­pa­tin­ka, van­de­nė­lis bū­na šil­tas, bet ma­ne ner­vi­na ši­ta pro­ce­dū­ra, ta­da aš bū­nu pik­tas ir vi­są mau­dy­nių lai­ką niurz­gu. Po mau­dy­nių at­ei­na ir ma­lo­nus me­tas – šu­ka­vi­mo pro­ce­dū­ra. Ooo, šis da­ly­kas man be ga­lo pa­tin­ka:)

Kai man su­ėjo vie­ne­ri, ma­ne pa­skie­pi­jo. Bu­vau drą­sus ir nar­siai iš­ken­tė­jau šį įvy­kį. Ir ga­vau iš gy­dy­to­jo skie­pų pa­žy­mė­ji­mą. O po skie­po šei­mi­nin­kė už drą­są ma­ne ap­do­va­no­jo ska­nu­my­nu:) Kai va­sa­rą man su­ėjo dve­ji, te­ko at­ken­tė­ti ir an­trą skie­pą. Da­bar ga­lė­čiau skie­py­tis kas­dien – aš juk ne be­ge­mo­tas, ku­ris bi­jo skie­pų:)

Toks ma­no gy­ve­ni­mas. No­rė­čiau ti­kė­ti, kad ir ki­ti ma­no drau­gai šu­niu­kai bei vi­si ki­ti gy­vū­nė­liai gy­ve­na ge­rai, šil­tai ir pa­to­giai. O jei­gu yra to­kių, ku­riems li­ki­mas lai­mės pa­gai­lė­jo... Ne­bū­ki­te abe­jin­gi ir pri­glaus­ki­te juos sa­vo jau­kiuo­se na­muo­se. Jie at­neš Jums daug džiaugs­mo ir už vis­ką at­si­dė­kos sa­vo mei­lu­mu ir šil­tu žvilgs­niu. Juk vi­si mes no­ri­me bū­ti my­li­mi ir lai­min­gi:)

 

Svei­ki­na­me šau­nų­jį šu­niu­ką Tu­ką ir šią is­to­ri­ją at­siun­tu­sią jo šei­mi­nin­kę Ri­man­tę Si­le­vi­čiū­tę, šį mė­ne­sį lai­mė­ju­sius kon­kur­se „Ką pa­sa­ky­tų gy­vū­nai“. Jūs esa­te lau­kia­mi šio kon­kur­so rė­mė­jo Sta­sio Ba­raus­ko par­duo­tu­vė­je Kęs­tu­čio a. 12–8, kur Tu­ku­tis ga­lės iš­si­rink­ti ska­nu­my­nų ar ki­tų jam rei­kia­mų pre­kių. Pri­zo ver­tė – 40 li­tų.

 
* * *

Au­gi­ni šu­nį, ka­tę, pa­pū­gą, žiur­kė­ną, drie­žą, vo­rą? Dar ką nors? Tik­rai ži­nai, ką ta­vo gy­vū­nas gal­vo­ja apie ta­ve ir jū­sų šei­mą. Ką jis pa­sa­ky­tų, jei ga­lė­tų kal­bė­ti? Ne­dve­jok – pa­pa­sa­kok apie tai vi­siems „Pup­sio“ skai­ty­to­jams. Teks­tus ir nuo­trau­kas ga­li at­neš­ti į „Uk­mer­gės ži­nių“ re­dak­ci­ją ar­ba at­siųs­ti pa­pras­tu paš­tu. Ra­šyk to­kiu ad­re­su: Pup­siui, „Uk­mer­gės ži­nios“, Ge­di­mi­no g. 34/2, Uk­mer­gė. Ar­ba vis­ką siųsk elek­tro­ni­niu paš­tu ad­re­su: vai­do­te@uk­zi­nios.lt.

 

 

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Jonines

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų