Kas pra­ry­ja mė­nu­lį?

 

Nuo ne­at­me­na­mų lai­kų žmo­nės žiū­rė­da­vo į mė­nu­lį ir vis ban­dė su­pras­ti – kas tai? Bu­vo su­kur­ta dau­gy­bė le­gen­dų ir pa­sa­ko­ji­mų apie jau­ni­kai­tį Mė­nu­lį, Sau­lės vy­rą. Kai ku­rios se­no­vės tau­tos, pa­vyz­džiui, se­no­vės šu­me­rai ir egip­tie­čiai, gar­bi­no Mė­nu­lį. Jie ma­nė, kad tai – dan­gu­je gy­ve­nan­čio die­vo-jau­čio ra­gai. Mat jau­no Mė­nu­lio pjau­tu­vas la­bai juos pri­me­na. Dėl šios prie­žas­ties dar iki šių lai­kų kai ku­rio­se Ry­tų ša­ly­se kar­vės itin ger­bia­mos, o jau­no Mė­nu­lio pjau­tu­vas vaiz­duo­ja­mas dau­ge­lio Ar­ti­mų­jų Ry­tų ša­lių vė­lia­vo­se.

 

Nie­ko nuo­sta­baus, kad Mė­nu­lis bu­vo toks svar­bus se­no­vės žmo­nėms – jie pa­ste­bė­jo, kad pil­nė­da­mas ir dil­da­mas jis su­ke­lia upių po­tvy­nius. Van­duo už­lie­da­vo ir pa­tręš­da­vo žem­dir­bių lau­kus, tad žmo­nės lenk­da­vo­si Mė­nu­liui ir dė­ko­da­vo jam. Be to, Mė­nu­lis bu­vo lai­ko at­skai­tos taš­kas – dar ir šian­dien kai ku­rio­se ara­bų ša­ly­se nau­do­ja­ma­si Mė­nu­lio ka­len­do­riu­mi (kaž­ka­da jis nau­do­tas ir Lie­tu­vo­je). Mė­nu­lio ka­len­do­rius yra su­da­ry­tas iš 28 die­nų – maž­daug per tiek lai­ko Mė­nu­lis ap­si­su­ka ap­link Že­mę. Pir­mo­ji Mė­nu­lio mė­ne­sio die­na skai­čiuo­ja­ma nuo ta­da, kai plo­ny­tis Mė­nu­lio pus­lan­kis tik pa­si­ro­do dan­gu­je. Eu­ro­po­je pa­gal Mė­nu­lio ka­len­do­rių skai­čiuo­ja­mos kai ku­rių šven­čių da­tos. Pa­vyz­džiui, Ve­ly­kos šven­čia­mos pir­mą­jį Mė­nu­lio pil­na­ties sek­ma­die­nį po pa­va­sa­rio ly­gia­die­nio – ko­vo 21 die­nos.

***

Jei pa­si­žval­gy­si po dan­gų, pa­ma­ty­si, kad Mė­nu­lis kas­dien kei­čia­si. Tai ap­va­lus kaip bly­nas – va­di­na­mas pil­na­ti­mi, tai plo­nas, pa­na­šus į pjau­tu­vą, – jau­na­ties fa­zė (žo­dis fa­zė ki­lęs iš grai­kų kal­bos žo­džio „pha­sis“, reiš­kian­čio „pa­si­ro­dy­mas“). Vie­nu me­tu jis di­dė­ja – to­kia fa­zė va­di­na­ma prieš­pil­niu. O pa­sie­kęs pil­nu­mą ima plo­nė­ti – tuo­met pra­si­de­da del­čia. Net ir lie­tu­vių kal­bos žo­dis „mė­nu­lis“ grei­čiau­siai yra ki­lęs iš se­no­jo jo pa­va­di­ni­mo „mai­nu­lis“, t. y. tas, ku­ris nuo­lat mai­no­si.

Iš tie­sų Mė­nu­lis yra ap­va­lios for­mos ir ne­si­kei­čia. Įdo­mu tai, kad Mė­nu­lis pats net ir ne­švie­čia – jis tik at­spin­di Sau­lės švie­są. Mė­nu­lis su­ka­si ap­link Že­mę, o Že­mė tuo pat me­tu kar­tu su vi­su Mė­nu­liu su­ka­si ap­link Sau­lę. Tad Mė­nu­lis at­si­du­ria įvai­rio­se pa­dė­ty­se Sau­lės at­žvil­giu. O mes ma­to­me jį skir­tin­gą, nes kar­tais jis bū­na ki­to­je Že­mės ru­tu­lio pu­sė­je ir Sau­lė ap­švie­čia tik pu­sę ar­ba treč­da­lį Mė­nu­lio.

***

Kar­tais per pil­na­tį Mė­nu­lis ima ir ap­tems­ta. Kaž­koks tam­sus de­be­sis už­den­gia ap­va­lų švie­čian­tį dis­ką – tai Mė­nu­lio už­te­mi­mas. Se­no­vė­je žmo­nės bai­siai iš­si­gąs­da­vo šio reiš­ki­nio, nes ma­ny­da­vo, kad kaž­kas dan­gu­je pra­ri­jo Mė­nu­lį. Jie pul­da­vo ant ke­lių ir mels­da­vo die­vų pa­gal­bos. Ka­dan­gi Mė­nu­lio už­te­mi­mas trun­ka maž­daug 1 va­lan­dą ir 40 mi­nu­čių, Mė­nu­lis pas­kui vėl pa­si­ro­dy­da­vo, o žmo­nės džiaug­da­vo­si ma­ny­da­mi, kad die­vai iš­klau­sė jų mal­dų. Dar bai­ses­ni jiems at­ro­dy­da­vo Sau­lės už­te­mi­mai – juk stai­ga už­tem­da­vo Sau­lė, ši­lu­mos ir švie­sos šal­ti­nis.

Il­gus šimt­me­čius bu­vo ty­ri­nė­ja­mi šie reiš­ki­niai. Pa­aiš­kė­jo, kad vi­siš­kas Mė­nu­lio už­te­mi­mas įvyks­ta tuo­met, kai vi­sas Mė­nu­lis pa­ten­ka į Že­mės še­šė­lį. Jei į Že­mės še­šė­lį pa­ten­ka tik da­lis Mė­nu­lio, įvyks­ta da­li­nis už­te­mi­mas. Jis trun­ka il­giau – apie 3 va­lan­das 40 mi­nu­čių. Mė­nu­lio už­te­mi­mas ga­li įvyk­ti tik per pil­na­tį.

 
Šal­ti­nis – Bi­tu­te.lt

 

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Jonines

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų