Su vy­res­niai­siais ap­tar­tos šį pa­va­sa­rį per­skai­ty­tos kny­gos. Smal­sūs skai­ty­to­jai no­riai pa­ta­ri­nė­jo drau­gams, ką skai­ty­ti ver­ta. Po to vi­si drau­ge iš per­skai­ty­tų kny­gų pa­va­di­ni­mų šmaikš­čiai su­dė­lio­jo links­mas užuo­mi­nas – gal jos pa­ra­gins ir ki­tus pa­ieš­ko­ti ir per­skai­ty­ti šias kny­gas.

Ne­už­mir­šo vai­kai pa­pa­sa­ko­ti ir apie sa­vo tė­vų mėgs­ta­mas kny­gas. O penk­to­kė Lau­ry­na pri­si­pa­ži­no, kad daž­nai pa­ti pa­skai­to sa­vo ma­mai, nuo­lat ne­tu­rin­čiai lai­ko skai­ty­ti...

pa­de­da

Ieš­ko

Bu­ria

ir pa­mes­ti­nu­ke.

Su­die, se­ne­li,

iš­ta­rėm ty­liai.