Lietuvos savivaldybių reitinge vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys. Tarp jų – komunalinės paslaugos, transportas, švietimas, sveikata ir socialinė rūpyba, mokesčiai, biudžetas, turto valdymas, administracija bei investicijos ir plėtra. Lietuvos laisvosios rinkos institutas sudaro du reitingus: didžiųjų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus, Panevėžio) ir 54 mažųjų savivaldybių.

Blogiau Ukmergės rajono savivaldybėje įvertintos administracijos, mokesčių, investicijų ir plėtros sritys. „Šiose srityse didesnė dalis savivaldybių tobulėjo sparčiau nei Ukmergė. Ypač atkreiptinas dėmesys, kad Ukmergei sunkiai sekėsi pritraukti investicijas, palyginus vangus buvo verslas. Itin mažai gyventojų įsigijo, prasitęsė verslo liudijimus. Mažai išduota ir statybos liudijimų, abu rodiklius vertinant 1000 gyventojų.

Kodėl tai svarbu? Nes investicijos, tiek užsienio, tiek vietinės, yra pagrindinis receptas padidinti žmonių gerovę. Ukmergės socialiniai rodikliai šiek tiek gerėjo, kad gerėtų ir toliau, reikia aktyvaus verslo, naujų darbo vietų. Bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų buvo didesnė nei vidutinė – 12,4 proc. lyginant su 10,4 proc. mažųjų savivaldybių vidurkiu. Daugiau nei kitur socialinės rizikos šeimų – tūkstančiui gyventojų teko 6,5 tokios šeimos, mažųjų savivaldybių vidurkis – 5 socialinės rizikos šeimos tūkstančiui gyventojų“, – teigia Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

Pasak tyrimo vadovės, Ukmergėje galiojo palyginus aukšti nekilnojamojo turto bei žemės mokesčiai ir maksimalūs nenaudojamo nekilnojamojo turto ir nenaudojamos žemės mokesčio tarifai. Taip pat Ukmergė yra viena iš nedaugelio, kurioje, jos duomenimis, vis dar nenumatytos administracinės naštos mažinimo priemonės.

Šiemet pirmą kartą vertintas naujas, vadinamasis e. demokratijos rodiklis. Jo vertinimas Ukmergėje buvo beveik žemiausias iš visų savivaldybių. Šis rodiklis rodo geresnes sąlygas gyventojams dalyvauti politinių sprendimų priėmimo procesuose. Siektina, kad savivaldybės savo tinklalapiuose pateiktų tris pagrindinius e. demokratijos įrankius (e. peticijas, apklausas ir forumą, skirtą viešosioms konsultacijoms vykdyti) ir tokius įrankius, kurie leistų išsakyti savo nuomonę stebint tiesioginę savivaldybės tarybos posėdžio transliaciją internetu. Taip pat labai svarbu yra užsiimti aktyvia komunikacija apie galimybes dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose.

A. Čepukaitė sakė, kad iš sveikintinų dalykų – puiku, kad pernai stipriai sumažėjo Ukmergės rajono savivaldybės biudžeto skola – nuo 61,8 proc. nuo pajamų iki 48,2 proc. Tai vienas ryškiausių skolos sumažėjimų iš visų vertintų savivaldybių.

Bendros tendencijos

Iš didžiųjų miestų lyderio pozicijas šiemet išlaikė Vilniaus miestas, po jo rikiuojasi Klaipėda, Šiauliai ir Kaunas. 54 mažųjų savivaldybių reitinge pirmauja Kauno rajonas, antroje Klaipėdos rajonas, trečioje – Druskininkai.

Pastebima, kad bendra situacija gerėjo daugelyje savivaldybių. Veikė daugiau ūkio subjektų, verslu užsiėmė daugiau gyventojų. Mažėjo bedarbių, gyvenančiųjų iš socialinių pašalpų per metus sumažėjo daugiau kaip ketvirtadaliu. Savivaldybės kapanojosi ir iš skolų, sumažinti jas sugebėjo trys ketvirtadaliai šalies savivaldybių.

Tačiau tyrimas atskleidė, kad šalyje yra didelė socialinė ir ekonominė atskirtis. Atskirties problemą tiksliau atskleidžia atotrūkis ne tarp miestų ir regionų, o tarp ekonomiškai aktyvių ir stagnuojančių savivaldybių. Kol vienos savivaldybės į priekį eina dideliais žingsniais, kitos stovi vietoje – yra savivaldybių, kur vienam gyventojui tenka vos po kelis eurus investicijų. Tai skaudžiai jaučia jų gyventojai – socialinių pašalpų gavėjų procentas net rajonuose skiriasi 11 kartų, bedarbių – daugiau kaip 3 kartus.

„Štai Lietuvos pakraštyje esantis Tauragės rajonas pritraukė užsienio gamyklas, pirmauja pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui. Kitame pakraštyje esanti Ignalina pirmauja pagal nedarbą, investicijų čia mažėjo. Tokie pavyzdžiai įrodo: vienintelis gerovės receptas yra aktyvus verslas, ateinantys investuotojai. Savivaldybės čia gali padaryti daug, pradedant palankia mokestine aplinka, elementariu internetinės svetainės pritaikymu”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

UŽ inf.

***

Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos savivaldybės, kurios:

• taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
• savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
• mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
• efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
• atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
• savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
• mažina administracinę ir biurokratinę naštą.