Šiame indekse vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės.
Geriausios savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.
Geriausiosios titulas šešių didžiųjų savivaldybių reitinge trečius metus atitenka Vilniui. Toliau rikiuojasi Klaipėda, Kaunas.
Mažųjų savivaldybių lyderė – Klaipėdos rajono savivaldybė, antras – Kauno rajonas, trečia Palanga.
Ukmergė kartu su Kaišiadorių rajono savivaldybe šiemet užima 24 ir 25 vietas mažųjų savivaldybių indekse, surinkusi 54 balus iš 100.
Daugiau nei pernai indekse balų mūsų savivaldybei surinko „Administracijos“ bei „Komunalinių paslaugų“ sritys.
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno, geresnį nei pernai Ukmergės indekse „Administracijos“ srities vertinimą pirmiausia lėmė tai, kad laiku neišnagrinėtų gyventojų prašymų dalis sumažėjo nuo 3 proc. 2015 m. iki 0,9 proc. pernai. Antra, savivaldybė pernai numatė administracinės naštos mažinimo priemones.
„Komunalinių paslaugų“ srityje ūgtelėjom, nes lyginant su 2015 m., šilumos kaina sumažėjo 28 proc. ir siekė 5,85 ct/kWh (vidurkis 6,2 ct/kWh).
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo kaina taip pat buvo mažesnė nei vidutinė.
Indeksui teigiamos įtakos turėjo tai, kad buitinių atliekų surinkimo paslaugų tiekimui savivaldybė sudarė konkurencines sąlygas.
Išvadose teigiama, kad mūsų savivaldybėje „Investicijų ir plėtros“ vertinimas būtų geresnis, jei būtų daugiau investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą. Vienam gyventojui jų teko 963 eurai, o vidurkis mažosiose savivaldybėse – 1506 eurai.
Veikiančių ūkio subjektų, išduotų statybos leidimų, tenkančių 1000 gyventojų, buvo mažiau nei vidutiniškai. Mažesnis už vidurkį buvo ir verslo liudijimus įsigijusiųjų skaičius 1000 gyventojų.
Tuo tarpu tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių gyventojui, Ukmergėje daugėjo ir siekė 1538 eurus (vidurkis 1127 eurai).
Kaip ir pernai indekse, „Transporto“ srityje daugiau balų gauti trukdo tai, kad nei vienam viešojo transporto maršrutui pernai nebuvo skelbtas viešasis konkursas, nei vieno jų neaptarnavo privatūs vežėjai.
Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios: taupo mokesčių mokėtojų pinigus, skaidriai naudoja biudžeto lėšas, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų, mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui, efektyviai valdo turimą turtą, atsisako nebūtinų funkcijų, savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių, mažina administracinę ir biurokratinę naštą.
Skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja.
„Pagal tai, kiek pritraukia investicijų, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą, sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau. Skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir tarp vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis. Tai yra viena pajamų nelygybės priežasčių“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Ž. Šilėnas.
Gyventojų mažėjo 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio per metus išvyko daugiau kaip 2 procentai žmonių. Daugiausia – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio.
UŽ inf.
