Į Ukmergę atvyks šio projekto rengėjai – UAB „AIF LT“ atstovai ir įvertins Pabaisko seniūnijos Sargelių kaime esantį buvusio sąvartyno vietoje suformuotą daugiau nei vieno hektaro žemės sklypą. Jį Ukmergės rajono savivaldybės administracija pasiūlė šio pilotinio projekto užsakovui – Padangų importuotojų organizacijai (PIO).

„Vizijas, techninius parametrus turime, jūs pasiūlėte ir tam puikiai tinkantį žemės sklypą. Taigi, mes stovime prieš „Everestą“. Reikia įkopti. Tai reikia padaryti pirmą kartą ir greitai. Pirmajam padangų depozito punktui įrengti turime 8 mėnesius. Jis taptų pavyzdiniu, pagal kurį būtų įrengti tokie punktai dar mažiausiai 15-oje ar net 60-yje šalies savivaldybių“, – sakė PIO direktorė Danguolė Butkienė.

Susitikusi su savivaldybės vadovais ir administracijos darbuotojais, viešnia pristatė šių metų vasarį gimusią idėją panaudotas padangas surinkti pasitelkus depozito mokestį.

Pasak D. Butkienės, projekto tikslas – pakeisti dabar egzistuojančią brangią ir neefektyvią padangų surinkimo sistemą į inovatyvią, visiškai automatizuotą, saugią ir tausojančią aplinką, naują, nuotoliniu būdu valdomą technologiją.

Žmogus nenaudojamas padangas tokiame punkte atiduotų panašiai, kaip dabar į taromatus atveža plastiko, stiklo tarą.

Ant konvejerio patekusios pasvertos ir nuskenuotos padangos nukeliautų į smulkinimo įrenginį, o susmulkinta žaliava juostinio konvejerio pagalba iškart atsidurtų 40 kub. m talpos transportavimo konteineriuose. Tokio punkto veikla būtų prižiūrima ir valdoma iš pagrindinio terminalo nuotoliniu būdu.

„Padangų atsikratęs žmogus už jas gautų kortelę, su kuria galėtų įsigyti naujas padangas arba pasinaudoti autoserviso paslaugomis su nuolaida.

Iki 2025 metų padangų depozitas bus privalomas. Šio rudens Seimo sesijoje bus teikiamas įstatymo pakeitimas. Naudotų padangų tvarkymo versle daug netvarkos, nelegalios veiklos“, – teigė D. Butkienė.

Lietuvoje susidaręs padangų atliekų kiekis per 2019 metus – apie 35 tūkst. tonų, iš kurių didžioji dalis sudeginama arba susmulkinama ir išvežama perdirbimui iš Lietuvos.

„Nesant perdirbėjų kontrolės mechanizmų, nėra aišku, kur iš tikro patenka tokios padangų atliekos ir apskritai ar jos išvežamos. O gal išvežamos tik „popieriuje“ ir iš tikro toliau teršia mūsų gamtą ir gruntinius vandenis – yra paslėptos ar užkastos“, – svarstė PIO vadovė.