Ukmergė 2023 metais siekia tapti Lietuvos kultūros sostine. Tais metais miestas minės jubiliejų – sukaks 690 metų nuo pirmojo Ukmergės vardo paminėjimo.

Kaip tik dabar vyksta Lietuvos kultūros sostinių 2023, 2024 ir 2025 metais konkursas, kuriam paraiškų teikimo terminas pratęstas iki birželio 23 d.

Paraišką Kultūros ministerijos paramai gauti rengia ir ukmergiškiai.

Iniciatyva „Lietuvos kultūros sostinė“ atsirado Vilniui ruošiantis tapti Europos kultūros sostine. Nuo 2008 m. tai – savarankiškas kasmetis projektas, skatinantis Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtojantis kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas, partnerystę bei kultūros prieinamumą, įtraukiantis į kultūros procesus bendruomenę.

Per projekto įgyvendinimo metus sukuriama vertingų kultūros reiškinių: atsiranda nauji arba sustiprėja tradiciniai renginiai, festivaliai, surengiama parodų, išleidžiama knygų, sudaromi nauji kultūrinio turizmo maršrutai, sukuriami pažintiniai filmai, atnaujinami vietos kultūros objektai.

Programos neatskleidžia

Rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Lolita Gerulskienė informavo, kad Ukmergės – Lietuvos kultūros sostinės programa jau parengta. Tačiau, siekiant apsisaugoti nuo idėjų vagysčių, kol konkursas neįvyko, ji neviešinama. 

Dabar rengiamos bendradarbiavimo sutartys dėl įvairių šios programos aspektų – meninės programos parengimo ir kitų.

Tikimasi, kad programa leis plėtoti tarptautinius ryšius.

Jos įgyvendinimui būtų ruošiamasi iš anksto.

Vienas iš tikslų – kraštiečių, išsibarsčiusių po visą pasaulį, subūrimas.

Nors metai programoje nekonkretinami, programa siejama su artėjančiu Ukmergės jubiliejumi, kuris bus 2023 metais.

Ukmergė – vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Ilgą laiką manyta, kad Ukmergė buvo įkurta XIII a. pradžioje, tačiau tvirtų įrodymų tam nėra. Pirmą kartą Ukmergė rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1333 m. Vartbergės kronikoje, kur ji vadinama „Vilkenbergen“. Nuo tada ir skaičiuojami Ukmergės metai, nors pilis ir gyvenvietė čia galėjo būti žymiai anksčiau.

„Jei ir nelaimėsime konkurso, turėsime programą jubiliejui“, – sako L. Gerulskienė. Joje daug kultūrinių, motyvuojančių, kraštotyrinių bei identiteto veiklų, kurios bus įgyvendinamos įvairiomis formomis. Tai – koncertai, diskusijos, forumai, laboratorijos ir kt.

Konkurso nuostatai leidžia programos įgyvendinimui prašyti iki 100 tūkst. Eur.

L.Gerulskienė sakė, kad paraiškų teikimo termino pratęsimą skyrius išnaudos programą pristatydamas rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto nariams.

Sumanymus įgyvendino

Ukmergė jau ne pirmą kartą rengia paraišką tapti Lietuvos kultūros sostine. Tokį patį siekį turėjome ir prieš dešimtmetį. L. Gerulskienė papasakojo, kad 2010 metais buvo ruošiama kultūros sostinės programa 2011-iesiems. Deja, tais metais komisijos svertai nusvėrė šį titulą Šilutei.

Pasak L. Gerulskienės, nors tuomet ir nebuvo gauta parama parengtai programai įgyvendinti, daugelis jos sumanymų, pritraukus kitas lėšas, per laiką buvo realizuoti. Pavyzdžiui – atgaivinta Angelų sargų kermošiaus tradicija; miesto centre atsirado skambantis ąžuolas, po kuriuo vyksta įvairūs renginiai; surengta tarptautinė konferencija apie grafų Kosakovskių istorinį ir kultūrinį palikimą, taip pat – istorinių Vaitkuškio dvaro fotografijų reprodukcijų paroda; Ukmergėje, Vienuolyno gatvėje, įrengtas haiku suolelis, prie kurio vykstantys haiku skaitymai išsivystė į gražią tradiciją.

Į šią programą buvo įtrauktas siekis populiarinti žydų tautos paveldą – šiandien galime džiaugtis sukurtu nauju maršrutu po miestą.

Taip pat šioje programoje buvo numatyti Ukmergės piliavietės archeologiniai tyrimai. Jie iš dalies buvo vykdomi prieš pradedant miesto centre esančių viešųjų erdvių rekonstrukciją.

Taigi Lietuvos kultūros sostinės programa svarbi tuo, kad turi išliekamąją vertę – tai, kas sukuriama per metus, ir toliau prisideda prie kultūrinio gyvenimo regione.

Rezultatai – po kelių mėnesių

Kasmet Lietuvos kultūros sostinės vardą pelnęs miestas rengia kultūros sostinės metų atidarymo ir uždarymo ceremonijas, kuriose perduodamas šio projekto simbolis – gintaro medis. 

Lietuvos kultūros sostine gali tapti bet kuris Lietuvos miestas, išskyrus Vilnių. Pirmąja Lietuvos kultūros sostine 2008 m. tapo Zarasai. Šiemet šis titulas priklauso Neringai, kuri kitąmet jį perduos Alytaus miestui.

Ar Ukmergei pavyks įgyvendinti išsikeltą siekį, paaiškės po kelių mėnesių, kai Kultūros ministerija paskelbs rezultatus.

Gautas paraiškas prieš tai svarsto ir pasiūlymus tvirtinti kultūros ministrui teikia ekspertų komisija.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Komentarai  

+15 # Xexe 2021-06-10 10:40
Ka pirmiausiai pamato miesto sveciai atvyke i Ukmerge??? Ogi smirdancius,agresyvius,centu kaulyjancius,su keiksmazodziu tiradomis autobusu stoties bomzus. :D :D :D

Kulturingiau jau nebera kur :D :D :D
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
+12 # Zero 2021-06-10 18:57
Tai mūsų busimos kultūros sostinės ambasadoriai-puikiai atspindi dabartinį miesto veidą.Reikia pagalvoti apie piniginius priedus atstovavimo laiku.
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų