Šiuo metu meno vadovų ieškoma Baleliuose, Vepriuose, Deltuvoje, Vidiškiuose. Nors siūloma dirbti visu etatu, norinčiųjų neatsiranda.
Kultūros centro direktorės pavaduotoja Sigita Rimydienė sakė, kad Vepriuose ir Vidiškiuose du stiprūs kolektyvai liko be vadovų dar po pirmojo karantino. Tai – folkloro ansambliai „Geldutė“ ir „Ulyčia“. Ilgamečiai jų vadovai, būdami vyresnio amžiaus ir norėdami pasaugoti savo sveikatą, nebenorėjo tęsti darbo dėl COVID-19 pandemijos. Pasak pavaduotojos, abu kolektyvai – tikrai verti dėmesio. Jų nariai atsakingai ruošdavosi, repetuodavo, kasmet atnaujindavo savo programą, dalyvaudavo respublikinėse Dainų šventėse. Tačiau jau beveik metus laiko likę be vadovų.
Iš pradžių bandyta surasti darbuotojus, teiraujantis kitų rajonų kultūros centruose apie laisvus folkloro specialistus, kurie norėtų dirbti su jau suburtais kolektyvais. Deja, ir kaimyniniuose rajonuose specialistų trūksta. O ir paskelbus darbo skelbimą, kol kas nesulaukta nė vieno pasidomėjimo.
Šiuo metu Vidiškiuose įdarbintas jaunas vadovas, visgi folkloras nėra jo sritis, tad jei atsirastų šio žanro specialistas, abu galėtų dirbti kartu.
„Norisi išlaikyti kolektyvus, jaučiame atsakomybę prieš žmones. Be to, artėja 2022-ųjų Lietuvos Dainų šventė. Laibai tikimės gausiai joje sudalyvauti“, – sakė S. Rimydienė.
Pasak jos, Baleliuose taip pat seniai ieškoma specialisto – nuo praėjusių metų rugsėjo, panaikinus Balelių UDC, kultūros centre numatyta įdarbinti meno vadovą vietos bendruomenės poreikiams. Anksčiau Baleliuose gyvavo meno kolektyvas, bet jo vadovė išėjo. Ieškoma nebūtinai folkloro specialisto, kolektyvo sritis galėtų būti kita. Tačiau galinčiojo dirbti neatsiranda.
Deltuvos krašte veikia liaudiškos muzikos kapela „Magaryčios“, vadovaujama Kazimiero Piestinio. „Šalia galėtų burtis dar vienas kolektyvas, nebūtinai suaugusiųjų“, – sakė S. Rimydienė.
Meno vadovams keliami reikalavimai – aukštasis arba aukštesnysis išsilavinimas. Tam tikros kultūros ar meno srities išsilavinimas arba veiklos patirtis būtų privalumas. Vadovai turi gebėti ruošti menines programas, organizuoti kolektyvų veiklą, planuoti renginius, pasirodymus, rengti ir įgyvendinti kultūrinius projektus.
Ieškoma galinčiųjų dirbti visu ar puse etato. „Norėtųsi įdarbinti visu etatu, kad specialistas visą dėmesį skirtų kolektyvui, įsilietų į organizuojamus renginius, kurių tikrai netrūksta. Renginių būna beveik kas savaitę“, – kalbėjo pavaduotoja.
Kodėl taip sunku surasti žmogų, gebantį vadovauti kolektyvams? „Galbūt gąsdina važinėjimas į kaimus, atsakomybė prieš kolektyvų narius, su kuriais ne tik dirbama, bet ir užsimezga žmogiškieji ryšiai, o kultūros darbuotojų atlygis, palyginus su kitomis sritimis, nėra didelis“, – svarstė pavaduotoja.
Jos duomenimis, šiuo metu kultūros specialistų, ypač folkloro, trūksta visoje Lietuvoje. O iš bendruomenių girdi, kad žmonės veiklos nori.
Gal situaciją išspręstų didesnės algos? 2018 m. buvo pasirašytas Kultūros ministerijos ir savivaldybių memorandumas, siekiant didinti kultūros ir meno darbuotojų darbo apmokėjimą.
Juo raginama savivaldybes savo biudžetuose skirti papildomų lėšų atlyginimams. Kultūros ministerija atlyginimų didinimui šiemet papildomai skyrė 1,6 mln. Eur, savivaldybės – dar 1,8 mln. Eur.
Ministerijos duomenimis, sprendimus solidariai prisidėti didinant kultūros darbuotojų atlyginimus šiemet priėmė 54 šalies savivaldybės. Tarp jų – ir Ukmergės. Daugiau lėšų, nei įsipareigota pagal memorandumą, skyrė Kauno, Panevėžio, Šakių, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonų ir Kauno miesto savivaldybės. Lyginant su jomis, Ukmergės rajone kultūros darbuotojų atlyginimų srityje dar yra ko siekti.
