Menininko nužiūrėtas 935 kv. m ploto pastatas Antakalnio gatvėje jau kurį laiką stovi tuščias ir yra parduodamas. Apie tai skelbiama nekilnojamojo turto prekybos platformoje aruodas.lt.

A.Kulikauskas pakvietė susidomėjusius menininkus ateiti kartu apžiūrėti patalpų, bet paskirtu laiku niekas neatėjo. Tada idėjos autorius viešai pasvarstė, kad galimai visi iniciatyvūs žmonės iš krašto jau pabėgo ir liko tik nevykėliai. Vieša kritika įplieskė aistras. A. Kulikauskas sako, kad to ir siekė – šiek tiek suerzinti bendruomenę.

Pasidomėjus, kaip kilo mintis kviesti menininkus kooperacijai, papasakojo, kad pastatą pastebėjo, eidamas apsipirkti. „Pamačiau, kad namas tokiais šviesiais langais, puikiai tinkantis dailininkų ir kitų kūrėjų dirbtuvėms, stovi tuščias“, – kalbėjo iniciatorius. 

Prieš įsikurdamas Ukmergės rajone A. Kulikauskas ilgą laiką gyveno JAV, Niujorke, kur menininkų kooperacija yra įprasta.

Svarsto, kad Ukmergėje parduodamame pastate galima būtų įrengti 12 atskirų studijų. „Už pastatą prašoma 170 tūkst. eurų, tačiau visada galima derėtis. Padalijus vienai studijai kaina nesiektų 15 tūkst. eurų“, – skaičiavo pašnekovas.

Svarstant apie skirtingas menininkų finansines galimybes pritarė, kad investicijų bet kokiu atvejų reikėtų. Jo manymu, reikėtų įrengti saulės elektrinę, tad galimai tektų keisti pastato stogą, perdarant jį į šlaitinį.

Paklausus, kodėl į akis krito būtent šis pastatas, sakė, kad menininkų veiklai idealiai tiktų buvęs „tapkių“ fabrikas, tačiau jis jau privatizuotas, pastato būklė nuolat gerinama, tad apie šį statinį svarstyti nėra ko. O štai Antakalnio gatvėje parduodamo pastato sklype yra rampa, galima sodinti sodą, įrengti kavinę, pastato pirmajame aukšte – galeriją. Po visu namu yra pusrūsis su langais. Tad jį taip pat galima išnaudoti.

Nors į pastato apžiūrą niekas neatėjo, vis tik susidomėjusių buvo. Jie su A. Kulikausku susisiekė individualiai. Šiuo metu  feisbuke įkurta susirašinėjimo grupė  „Menininkų kooperatyvas“, kurioje entuziastai dalijasi savo mintimis. Galimai kas nors iš jų ateityje išsirutulios.

Nors pačiam studijai patalpų nereikia, A. Kulikauskas sako, jei reikalai pajudėtų, taip pat pirktų vieną ar dvi dalis.

„Įsigijus pastatą, surašius įstatus ir įsteigus kooperatyvą, atsiranda galimybės teikti paraiškas dėl finansavimo per VVG, Europos struktūrinius fondus“, – dalijosi mintimis A. Kulikauskas. Jo žiniomis, kooperatyvų veikla populiari kaimyninėje Lenkijoje, o Lietuvoje ne tik menininkai, bet ir ūkininkai bei verslininkai kooperuotis nelinkę. Gal dėl įstatymų, nepasitikėjimo vienų kitais ar siauro mąstymo, kad esame labai maži ir nieko negalime padaryti.

Kituose miestuose sąlygas menininkams įsirengti dirbtuves sudaro savivaldybės, įsteigdamos meno inkubatorius. Panašus pavyzdys – Anykščiuose. „Reikia ir geranoriško Ukmergės verslininkų prisidėjimo. Verslas klesti, kai miestas klesti“, – sako A. Kulikauskas.

Pasidomėjus, koks sprendimas priimtas dėl buvusio „Ukmergės senojo knygyno“ patalpų, kurios priklauso savivaldybei ir kurias svarstyta skirti kultūrai, galimai leidžiant į jas perkelti „Vilkamirgės“ galeriją, sakė, kad šiuo metu sprendimas „pakibęs ore“ – apie paramą nekalbama.

Nors „Vilkamirgės“ galerija yra matoma tiek Lietuvos, tiek tarptautiniame kultūros žemėlapyje (JAV, Prancūzijos ambasados yra linkusios bendradarbiauti ir atvežti pasaulines parodas), tačiau dabartinės galerijos patalpos tam netinkamos. „Anksčiau turėjome salę. Dabar nebeturime. Negalime kviesti į koridorių“, – apgailestavo A. Kulikauskas.