Minėtasis rodiklis atspindi gyvenimo kokybę šešiose srityse. Tai – materialinės gyvenimo sąlygos, gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas, sveikatos paslaugos, švietimo paslaugos, demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas bei viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas.

„Ukmergės rajono savivaldybėje geriausi rezultatai buvo pasiekti vertinant švietimo paslaugas (6-a pozicija tarp visų savivaldybių) bei sveikatos paslaugas (23-ia pozicija).

Silpniausios sritys buvo demografija, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo (53-ia pozicija) bei viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas (46-a pozicija).

Sunku tiesiogiai palyginti Ukmergės rajono savivaldybės rodiklius su, pavyzdžiui, Vilniaus miesto ar Birštono savivaldybės rodikliais. Gyvenimo kokybės rodikliams vertinti ir lyginti tarp savivaldybių rekomenduojama atsižvelgti į panašias, t. y. klasterio, savivaldybes.

Visos šalies savivaldybės buvo suskirstytos į klasterius, remiantis teritoriniais, veiklos ir kitais kriterijais. Klasteriai buvo sudaromi laikantis principo, kad skirtumai sudarytuose Lietuvos savivaldybių klasteriuose būtų kuo mažesni, o tarp skirtingų klasterių – kuo didesni.

Ukmergės rajono savivaldybė buvo priskirta kaimiškųjų savivaldybių klasteriui, kuriam priklauso 38 kitos šalies savivaldybės. Vertinant Ukmergės rajono savivaldybės gyvenimo kokybės indekso rodiklius šioje klasterio grupėje, ji užima aukštą 6-ą vietą pagal bendrą GKI rodiklį ir net 4-ą vietą pagal švietimo paslaugų subindekso rodiklius“, – situaciją komentuoja CPVA ekspertas Valius Serbenta.

Pagal pateiktus duomenis, per laikotarpį nuo 2013 metų materialinių gyvenimo sąlygų rodiklis Ukmergėje išaugo 109 proc. Tam įtaką darė didėjantis vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis (nuo 420 Eur iki 857 Eur), padidėjęs naudingas plotas vienam gyventojui (nuo 34,60 kv. m iki 41,50 kv. m), sumažėjęs socialinio būsto nuomos sąrašuose esančių asmenų (šeimų) skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų (nuo 7,06 iki 3,17).

Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklis per laikotarpį nuo 2013-ųjų išaugo 148 proc. Šiam augimui didelę įtaką turėjo veikiančių ūkio subjektų skaičiaus padidėjimas, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, materialinių investicijų padidėjimas, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, beveik dvigubai didėjęs tiesioginių užsienio investicijų skaičius, tenkantis 1 gyventojui, ir beveik dvigubai didėjusi įmonių apyvarta, tenkanti 1 tūkst. gyventojų.

V.Serbenta atkreipia dėmesį, kad demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo rodiklis sumažėjo beveik 14 proc., o tai dalinai lėmė mažėjantis gimstamumas ir santykinai neigiamas išvykstančių ir atvykstančių gyventojų balansas.

Savivaldybių vertinimas atliktas CPVA įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Savivaldybių galimybių pasididinti pajamas vertinimas, tam plėtojant analitines priemones“. Projekto tikslas – išanalizuoti savivaldybių palyginamuosius rodiklius ir duomenis, siekiant sukurti prielaidas įrodymais grįstų sprendimų priėmimui, leidžiančių mažinti fiskalinį atotrūkį tarp savivaldybių bei didinti savivaldybių pajamas bei optimizuoti tęstinės veiklos lėšas.

Per CPVA analizuotą laikotarpį nuo 2013 metų iki 2021-ųjų sparčiausiai visose šalies savivaldybėse augo materialinių gyvenimo sąlygų indeksas. Vidutiniškai visose savivaldybėse jis išaugo 138 proc. Sparčiausias augimas buvo fiksuojamas kaimiškose savivaldybėse (148 proc.) bei kurortinėse savivaldybėse (133 proc.).

Tarp didžiausią indeksą turinčių savivaldybių – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų, Kauno rajono ir Neringos savivaldybės.

UŽ inf.