Ukmergės savivaldybės naujienos
Ukmergės žinios

Ukmergės žinios

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Lai­kas nu­si­ne­ša dar vie­ną sa­vai­tę – trum­pą sep­ty­nių die­nų jung­tį, dar la­biau pri­ar­ti­nu­sią mus prie pil­ko ru­dens. Lyg stik­las vais­ki šio rug­sė­jo pra­džia – ne­pa­kar­to­ja­ma do­va­na mums prieš ar­tė­jan­čius lie­tus, pur­vą ir dar­ga­ną.

Be­si­bai­gian­ti sa­vai­tė nu­spal­vin­ta pa­čio­mis įvai­riau­sio­mis įvy­kių ir da­tų spal­vo­mis, o spor­to mė­gė­jams ji ku­pi­na krep­ši­nio aist­ros...

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Pra­si­dė­jo ru­duo ir nau­jie­ji moks­lo me­tai. Gam­ta rims­ta, den­gia­si ru­de­niš­ku atil­siu. O mo­kyk­los pri­si­pil­dė kle­ge­sio, atos­to­gų įspū­džių, iš­dy­kė­liš­ko pir­mak­la­sių juo­ko. Jiems pra­si­dė­jęs ru­duo – dar ypa­tin­ges­nis.

Mo­kyk­lo­se pir­ma­die­nį ti­lin­džia­vę var­pe­liai nu­tie­sė dar vie­ną ke­lią. Juo, sau­go­mi sa­vo mo­ky­to­jų, li­gi ki­tos va­sa­ros eis mo­ki­niai – links­mi ar su­si­rū­pi­nę, smal­sūs ir ieš­kan­tys... Tarp jiems skir­tų­jų – lin­kė­ji­mai kliau­tis moks­lo švie­sa, ją puo­se­lė­ti. Ir – apei­ti nesu­si­pra­ti­mus, iš­veng­ti klai­dų. To­kių, ku­rių pri­da­ro­me ir po mo­kyk­los sto­gu, ir už jos sie­nų. Ir net­gi to­kių, su ku­rio­mis kas­dien su­si­du­ria­ma gy­ve­ni­me.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Ši sa­vai­tė ypa­tin­ga. Iš­skir­ti­nė ji ne šven­čių gau­sa ar la­bai reikš­min­gais įvy­kiais. Tie­siog tai – pas­ku­ti­nė va­sa­ros sa­vai­tė. Vis la­biau ryš­kė­ja ru­dens po­žy­miai – nuo vai­sių svy­ran­čios vais­me­džių ša­kos, vė­ses­ni ir tam­ses­ni ry­tai, anks­ty­vi va­ka­rai, iš­tuš­tė­ję gan­dra­liz­džiai.

Net di­džiau­sią op­ti­mis­tą, tei­gian­tį, kad jam vi­si me­tų lai­kai vie­no­dai, ru­dens žen­klai ver­čia su­si­mąs­ty­ti. Jei ne apie am­ži­ną gam­tos kai­tą, ra­tu bė­gan­tį lai­ką, tai bent apie il­ga­au­lius ba­tus ir šil­tus pal­tus, pirš­ti­nes, ke­pu­res. Į juos įlin­dę, ne­iš­si­ner­si­me dau­giau nei pus­me­tį.

Zi­ta BATAITIENĖ

Kas­ die­ną jau­čia­me grei­tą lai­ko slink­tį: gied­rioj rug­pjū­čio nak­ty švys­te­li ir už­gęs­ta žvaigž­dė, pa­lik­da­ma sva­jo­nės pėd­sa­ką, į žo­lę bum­te­li pri­no­kęs obuo­lys, pri­min­da­mas, jog tu­ri­me pa­dė­ko­ti jį bran­di­nu­siai obe­liai…

Pra­ėjo dvi­de­šimt ket­ve­ri me­tai nuo di­džiau­sios tai­kios de­monst­ra­ci­jos Lie­tu­vo­je, nuo is­to­ri­nio įvy­kio Eu­ro­po­je – re­kor­diš­kai nu­ties­to gy­vo­jo Bal­ti­jos ke­lio.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Va­sa­ra skai­čiuo­ja pas­ku­ti­nes sa­vai­tes. Ją nu­si­ne­ša su­no­kę obuo­liai, lau­kuo­se šno­puo­jan­tys kom­bai­nai, dar­že­liuo­se svy­ran­tys jur­gi­nų žie­dai ir vis tan­kiau be­si­drai­kan­tys vo­ra­tin­kliai.

Apie der­lių pri­me­na ir rū­pes­tin­gų šei­mi­nin­kių na­muo­se be­si­ri­kiuo­jan­tys so­do ir dar­žo gė­ry­bių stik­lai­nė­liai. Nors kai kam at­ro­do, kad kon­ser­vuo­ti ne­ap­si­mo­ka, tai tur­būt tik tuo at­ve­ju, jei gė­ry­bės – pirk­ti­nės. Jei jos au­ga sa­vam dar­že – kon­ser­va­vi­mas tie­siog bū­ti­ny­bė, kaip ki­taip su­do­ro­ti sun­kiai už­au­gin­tą der­lių, juk die­na ki­ta – ir vai­siai bei uo­gos virs pu­vi­niu...

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Šio­mis die­no­mis ne vie­nas iš mū­sų tur­būt la­biau­siai pa­si­gen­da­me fon­ta­no. Bet kur – kie­me, mies­te, kad ir prie dar­bo ar par­duo­tu­vės... Ali­nan­tys karš­čiai ne­be­džiu­gi­na net pa­čių di­džiau­sių sau­lės ger­bė­jų. Nuo jos ir kvė­puo­ti ne­lei­džian­čios kait­ros ne­bė­ra kur slėp­tis. At­si­gai­vin­ti nors ir men­ku­čiu fon­ta­no pur­slu, kaip kad ga­li­ma ki­tuo­se mies­tuo­se, taip no­rė­tų­si...

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Šią sa­vai­tę va­sa­ra įžen­gė į pas­ku­ti­nį sa­vo mė­ne­sį. Rug­pjū­tis – gau­sos ir pil­nat­vės mė­nuo. Lau­kuo­se svy­ra ir pra­šo­si nu­pjau­na­mos su­no­ku­sios ja­vų var­pos, so­duo­se jau bumb­si že­mėn rau­don­šo­niai cuk­ri­nu­kai, aly­vi­niai obuo­liai. Nu­vil­ni­jus ai­dams apie dyg­ti pra­dė­ju­sius gry­bus, į miš­kus sku­ba gry­bau­to­jai. Na­mo grįž­ta ne­ši­ni ba­ra­vy­kų ir rau­do­ni­kių krep­šiais.

Zi­ta BATAITIENĖ    

Ap­si­kai­šiu­si va­sa­ros gė­lė­mis per Lie­tu­vą bai­gia per­skris­ti lie­pa. Miš­ko pa­klo­tė­je noks­ta že­muo­gės, mė­ly­nės, pui­kuo­ja­si vo­ve­rai­tės, kraš­to pei­za­že – nu­gel­tę kvie­čių lau­kai. Va­sa­ra vi­siems vie­no­dai da­li­na sau­lės spin­du­lius ir lais­to lie­tu­mi.

Lie­pos 25-ą­ją, mi­nint Jo­kū­bi­nes, lie­tu­viai su­skum­ba ruoš­tis ru­giap­jū­tės pa­baig­tu­vėms. Duo­nos ke­pa­las ant ne­nu­pjau­to ru­gių plo­te­lio, ja­vai, su­pin­ti į ka­są, var­pų vai­ni­kas – tai nuo­bai­gų at­ri­bu­tai. Šven­ta­sis Jo­kū­bas, Kris­taus apaš­ta­las, bu­vo ke­liau­to­jas. Jis vaiz­duo­ja­mas su skry­bė­le, krep­šiu ir laz­da.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

„Da­lį lai­ko iš mū­sų va­gia, da­lį – at­ima, o da­lis ne­pa­ste­bi­mai nu­slys­ta ša­lin“, – kaž­ka­da yra pa­sa­kęs se­no­vės ro­mė­nų vals­ty­bės vei­kė­jas, fi­lo­so­fas, po­etas Lu­ci­jus Anė­jus Se­ne­ka. Kas iš­ma­tuos, kiek ša­lin nu­slys­ta mums duo­to­jo lai­ko, kiek jo tie­siog nu­te­ka be pra­smės ir tiks­lo...

Šios, be­si­bai­gian­čios, sa­vai­tės ka­len­do­riu­je – daug at­min­ti­nų vie­naip ar ki­taip kiek­vie­nam iš mū­sų svar­bių da­tų.

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Vi­dur­va­sa­ris... Svai­gi­na li­nų mė­ly­nu­mo dan­gus, lau­kų ir so­dų ža­lu­mos, gai­vus eže­ro van­duo. Nu­pla­ka iš­džiū­vu­sią že­mę lie­taus stik­lai, nu­čiur­le­na ke­liais, gat­vė­mis – ir vėl sto­ja tvil­kan­ti kait­ra. Dar per­ma­to­mas lie­pos nak­ties dan­gus, leng­vai pa­bu­di­na anks­ti įsi­de­gęs sau­lė­te­kis. Taip ir bė­ga va­sa­ros sap­nas, vi­lio­da­mas gau­dy­ti trum­pu­tes, lai­ki­nas pa­čias gra­žiau­sias jo aki­mir­kas...

Puslapis 485 iš 630

Veterinarijos klinika

Ukmerges siluma

Vilkmerge restoranas

Kada koronavirusas atkeliaus ir į Lietuvą?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

sale

Floros Studija

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų