Ukmergės savivaldybės naujienos
Ukmergės žinios

Ukmergės žinios

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

 

Bal­tos snie­guo­lės – ta­ry­tum tik­ras gam­tos ste­buk­las: lau­ke dar šal­nos ar net snie­gas, o jos jau bo­luo­ja bal­tus var­vek­liu­kus pri­me­nan­čiais žie­de­liais. Pir­mo­sios snie­guo­lės, ta­ry­tum mer­gai­tės, la­bai la­bai sku­ban­čios gy­ven­ti...

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

 

Su­lau­kus ast­ro­no­mi­nio pa­va­sa­rio, vi­lia­mės, jog pa­ga­liau iš­nyks ir men­kiau­si už­si­sto­vė­ju­sios žie­mos li­ku­čiai. Ir nors ry­tais, va­ka­rais dar vė­so­ka, die­ną grieb­te­li ap­gau­lin­gas anks­ty­vo pa­va­sa­rio vė­jas, vis pla­čiau pra­si­se­ga­me pal­tus, me­ta­me ša­lin ke­pu­res, ša­li­kus.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

 

Ga­li­me at­si­kvėp­ti – pa­grin­di­nę me­tų ko­vą lai­mė­jo pa­va­sa­ris. Žie­ma pa­si­trau­kė į už­nu­ga­rį – dar sle­pia­si gi­les­niuo­se grio­viuo­se, miš­ko tan­ku­my­ne. Ta­čiau aukš­čiau ky­lan­ti ir šil­tes­nius spin­du­lius į že­mę siun­čian­ti sau­lė ne­truks pri­baig­ti pas­ku­ti­nes jos pa­jė­gas.

Zi­ta BATAITIENĖ

 

Kaip ir vi­si me­tų lai­kai, taip ir di­dy­sis bur­ti­nin­kas – Pa­va­sa­ris pro ko­vo ūka­nas švie­sos spin­du­liu ima baks­no­ti į žmo­nių šir­dis... Tirps­ta sau­lė­je už­si­li­kę bal­to snie­go kąs­niai ir, kaip vai­kai taik­liai pa­sa­ko, smen­ga „su­pu­vu­sio“ snie­go gūb­riai...

Pa­va­sa­ris – tai žy­dė­ji­mo bur­tai, ku­rie jau Ka­ziu­ko mu­gė­je sklei­džia­si šiau­di­nė­mis sau­lu­tė­mis, vel­to­mis ro­žė­mis, nu­ner­to­mis le­li­jo­mis... Nors pir­mo­sios pa­va­sa­ri­nės tul­pės grei­tai nu­bars­to spal­vo­tus žied­la­pius, ta­čiau pa­lie­ka nu­švi­tu­sius vei­dus...

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

 

Vis il­gė­jan­čios die­nos, šil­tė­jan­tys sau­lės spin­du­liai, pur­slais be­si­taš­kan­tis Vil­kmer­gės upe­lis tri­mi­tuo­ja – pra­si­de­da pa­va­sa­ris.

Pa­va­sa­ri­niai po­ky­čiai jun­ta­mi ir mū­sų drabužinėje – at­gal į spin­tas mo­te­rys su­ka­bi­no per šal­čius spė­tus iš­vė­din­ti kai­li­nius ir ke­pu­res.

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

 

Sa­vai­tė bu­vo ku­pi­na šur­mu­lio ir links­my­bių. Triukš­ma­vo, bil­dė­jo, šo­ko ir vis­kuo, kas po ran­ka, barš­ki­no spal­vin­giau­si per­so­na­žai. Ši­taip, šven­čiant Už­ga­vė­nes, ban­dy­ta iš­va­ry­ti žie­mą – ka­dai­se ji įsi­vaiz­duo­ta kaip siau­bū­nė, blo­gio de­mo­nas, ku­ris esą pa­bė­ga iš­si­gan­dęs di­džiu­lio triukš­mo. To­dėl, no­rint at­si­kra­ty­ti tam­sos ir sting­dan­čio šal­čio jė­gų, rei­kia dau­žy­tis, tran­ky­tis, kad jos skuos­tų neat­si­gręž­da­mos.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Leng­viau at­si­kvė­pė­me at­lė­gus šal­čiams. Iš­ėjus pro du­ris ne­be­kaus­to spei­gas, net kvė­puo­ti ta­po leng­viau. Šią sa­vai­tę – net dvi šven­tės, tai­gi ge­ras oras bu­vo la­bai pa­gei­dau­ja­mas. Šv. Va­len­ti­no die­na bei Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­na – abi jos la­bai skir­tin­gos, ver­ti­nant pa­gal pra­smi­nį jų ry­šį. Įsi­my­lė­jė­lių die­na – kur kas la­biau in­di­vi­du­a­li­zuo­ta nei su­telk­to pi­lie­tiš­ku­mo au­rą tu­rin­ti Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­na.

Zi­ta BATAITIENĖ

 

Po ge­gu­tės ku­ka­vi­mu – šil­to pa­va­sa­rio iš­troš­ku­si Lie­tu­va. To­kią ža­lią spal­vų ga­mą iš­vy­si tik­tai pa­va­sa­rį: sa­lo­ti­nės kle­vų pe­te­liš­kės, žals­vi ber­žų žir­gi­nė­liai, su­la­po­ju­sios, žie­dus sklei­džian­čios ie­vos... O ge­gu­tė jau už­ku­ka­vo ba­lan­džio pa­bai­go­je. Ne­su­lau­ku­si sa­vo var­du pa­va­din­to mė­ne­sio... Mū­sų pro­tė­viai švęs­da­vo Ge­gu­tės die­ną – tą­dien, kai pir­mą­syk iš­girs­da­vo ge­gu­tę ku­kuo­jant.Tai – pa­va­sa­rio pra­na­šė. Už­ku­kuo­da­ma ji su­sting­do žmo­nių bū­se­nas. Jei tuo me­tu gu­li – vi­sus me­tus bū­si tin­gi­nys, jei esi al­ka­nas – vi­sus me­tus ba­dau­si, jei cen­to ne­tu­ri ki­še­nėj – tur­tų nesu­si­krau­si... Ge­gu­tė nu­le­mia žmo­nių gy­ve­ni­mus, li­ku­sius me­tus skai­čiuo­da­ma...

Jo­li­ta ŽURAUSKIENĖ

 

Daž­nai gir­di­me nuo­la­ti­nį ne­pa­si­ten­ki­ni­mą ir niurz­gė­ji­mą. Jį tran­sliuo­ja te­le­vi­zi­ja, es­ka­luo­ja ra­di­jas, laik­raš­čiai. Sa­ko­ma, jog blo­gos emo­ci­jos plin­ta kaip vi­ru­sas. Jo­mis la­bai grei­tai „už­si­kre­čia“ vi­si, bū­nan­tys nei­gia­mų ži­nių, emo­ci­jų sū­ku­ry­je.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

 

Virš Lie­tu­vos pa­ki­bęs vul­ka­ni­nių pe­le­nų de­be­sis kar­ti­na gy­ve­ni­mą ne tik oro li­ni­jų kom­pa­ni­joms. Ra­mi­nan­tys bal­sai, kad vul­ka­ni­nės kil­mės dul­kės, sklan­dan­čios pen­kių-še­šių ki­lo­met­rų aukš­ty­je, pa­vo­jin­gos tik lėk­tu­vų va­rik­liams, pa­ma­žu pra­ran­da ra­mią in­to­na­ci­ją. Pa­si­girs­ta pa­ta­ri­mų kuo ma­žiau bū­ti gry­na­me ore, nes tas oras ne­la­bai ir gry­nas. Dul­kių ap­tin­ka­ma ir sklan­dan­čių pa­že­me.

Puslapis 881 iš 1019

Informacija apie parengtą elektros tinklų teritorijų planą. UAB GG LTU S1 yra parengusi 4999 kW galios saulės elektrinės Sodų g. 1, Šemetiškių k., Deltuvos sen., Ukmergės r. sav. elektros tinklų teritorijų planą. Su planu galima susipažinti plano rengėjo internetiniame puslapyje . Dėl papildomos informacijos kreiptis į UAB GG LTU S1 įgaliotą atstovę Poliną Kuznetsovą, el. p. polina.kuznetsova@greengenius.com

Vilkmerge restoranas

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Aistra

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų