Sužinoti, kaip pasirengta naujam šildymo sezonui, rajono žiniasklaidos atstovai buvo pakviesti į UAB „Ukmergės šiluma“ vykusią spaudos konferenciją. Joje dalyvavo įmonės direktorius Vydas Paknys, valdybos pirmininkas, savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas ir direktoriaus pavaduotojas Raimondas Kaselis.
Susitikimo metu pristatyta įmonės veikla, kalbėta apie šilumos ūkyje numatytus darbus.
Vienas iš daugiausia šilumos vartotojų nusiskundimų visada sulaukiantis klausimas – ilgas įprastinis vamzdynų patikros laikotarpis. Jis pas mus trunka apie porą savaičių: tiek, stebisi ukmergiškiai, nėra nė viename rajone.
Šilumininkų teigimu, atlikti visų būtinų darbų per trumpesnį laiką būtų neįmanoma. Bendras „Ukmergės šilumos“ bandomų šilumos tiekimo tinklų vamzdynų ilgis – 48 854 m, t. y. apie 24-i įmonės eksploatuojamų dvigubų vamzdynų kilometrai. „Keleto dienų juos paruošti tikrai neužtenka. Įrenginiai turi atvėsti, yra vežami tikrinti, paskui montuojami. Paleistas vanduo turi vėl užvirti. Neinam tuo keliu, kad padarytume bet kaip. Žiemą norim saugiai gyventi, kad nebūtų sutrikimų, avarijų“, – kalbėjo direktorius V. Paknys.
Anot jo, įrenginių profilaktika trunka ilgiau ir dėl to, kad šilumos tinklai Ukmergėje nesužiedinti – nėra sujungti.
Prasidėjo anksčiau
Ši savivaldybės įmonė tiekia šilumą iš viso 296 pastatams. Eksploatuojama 18 katilinių, kurios visiškai paruoštos sezonui, iš jų 13 – mažos galios katilinės.
Šiemet šildymo sezonas pas mus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskelbtas spalio 5 d. Pernai prasidėjo spalio 6, užpernai – 9 dieną. Pirmiausia pradėtos šildyti ugdymo, gydymo įstaigos, po to – daugiabučiai, vėliausiai šiluma atkeliauja į renovuotus namus. Šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius reglamentuoja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės.
„Ukmergės šilumos“ vadovai taip pat minėjo, kad prieš prasidedant šildymo sezonui įmonės darbuotojai dalyvauja mokymuose, rengiamos pratybos, kuriose imituojami civilinės saugos, gelbėjimo tarnybų veiksmai.
Šilumos nebetaupo
Pastebima, kad kasmet mažėja vartotojų, raštiškai prašančių pavėlinti šildymo sezoną. Šiemet tokių prašymų nesulaukta. Svarstoma, kad žmonės labiau vertina sveikatą, nenori leisti pinigų vaistams, už kuriuos susirgus tektų daug mokėti.
Pavaduotojas R. Kaselis teigia, kad gyventojai apsirinka, manydami, kad kitu atveju sutaupys. „Paskui paleidžiant šilumą reikia dvigubai daugiau energijos, kad išvytume šaltį, todėl nieko nesusitaupo“, – sakė jis.
Bėdos – dėl liūčių
Pavaduotojas pristatė bendrovės įgyvendintus projektus. Jų tikslas – pakeisti, sutvarkyti kuo daugiau vamzdynų ir sumažinti diametrus, kurie kai kur, jo teigimu, „buvo dvigubai didesni nei priklauso“. Šitaip mažinami šilumos nuostoliai.
Vienas didžiausių investicinių projektų – magistralinių šilumos tinklų Pivonijos mikrorajone rekonstrukcija. Darbai jau baigti, juos atlikusi įmonė – UAB „Alvora“ iš Vilniaus – sutvarkė ir aplinką. Bendra projekto vertė 392 300 Eur, iš jų 175 800 Eur – Lietuvos verslo paramos agentūros lėšos.
Taip pat atliktas Vasario 16-osios ir Anykščių gatvėse esančių šilumos tiekimo tinklų remontas. Kapitališkai suremontuotas Šviesos gatvėje esančios katilinės RK-1 dūmtraukis: pakeistos ištrupėjusios plytos, įrengtos signalinės šviesos, atlikta kitų darbų. Sutvarkyti kaminą atsiėjo 36 000 Eur.
Šventupės katilinės teritorijoje įrengta 990 kv. m aikštelė, skirta saugoti rezervinį kurą. Dėl to įmonei nebereikia nuomotis kurui saugoti tinkamos teritorijos.
Vadovai dėkojo gyventojams už kantrybę: tvarkant tinklus jiems teko patirti įvairių nepatogumų. Tiesa, atliekant darbus ir čia koją kišo lietus. „Liūtys buvo pridariusios bėdų prie turgaus. Tik iškasi – kanalai pernakt užpilami, vanduo viską išplauna, užneša žemėm“, – pasakojo R. Kaselis.
Kaina sumažėjo
Lyginant, pavyzdžiui, penkerius metus, pastaraisiais ukmergiškiai moka mažiausią kainą už šilumą. Šiemet mokame 5,55 euro cento už kilovatvalandę. Piku vadinami 2012-ieji, kai ji buvo 8,69 cento. Daugiausiai šiuo metu moka Biržai, Trakai, mažiausiai – Utena, Šiauliai, Klaipėda, Kaunas – dideli miestai, kuriuose daugiausia vartotojų.
Kalbėta ir apie skirtingų kuro rūšių kainą. „Biokuru yra pigiau šildyti miestą, bet visai pabėgti nuo dujų nėra galimybių – tam reikėtų didžiulių investicijų“, – sakė įmonės vadovas V. Paknys.
Investuoti planuojama į kitus laukiančius darbus. Kitąmet Šventupėje numatyta tvarkyti 2 km trasų. Atnaujinti vamzdynus norima ir Ukmergėje – ties Vytauto gatve, kitose vietose. Jei pavyktų sulaukti Europos Sąjungos paramos – dar ir Linų kvartale.
Ginčai nesibaigė
Susitikime užsiminta ir apie Ukmergę visoje Lietuvoje išgarsinusią šilumos karo istoriją. Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus S. Jackūno, teisminiai ginčai su buvusiu šilumos ūkio nuomininku UAB „Miesto energija“ dar iki šiol nesibaigę. Jie pasiekė ir aukščiausios instancijos teismus.
Ukmergiškiams teko sumokėti teismo „Miesto energijos“ naudai priteistą daugiau nei 700 000 eurų sumą. Tačiau dalį jos „padengė“ kita suma, susidariusi dėl šios įmonės nemokėto turto nuomos mokesčio.
Šiuo metu vyksta ekspertizė, turtas vertinamas su eksperto pagalba. Kada bus aiškesnių rezultatų ir kur link viskas pakryps, pašnekovai neapsiima spėlioti.
