Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centras drauge su būriu pagalbininkų skvere prie Kultūros centro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos įrengė sveikatingumo takelį. Jame – 10 kvadratų iš skirtingų natūralių medžiagų faktūrų.

Rajono savivaldybė yra numačiusi skirti lėšų dviejų miesto gimnazijų šiuolaikiškesnei apsaugai – vaizdo stebėjimo sistemos modernizavimui ir vaizdo stebėjimo kamerų įsigijimui.

Tre­čia­die­nį Vep­riuo­se vi­suo­me­nei pri­sta­ty­tos žy­gei­viams ir dvi­ra­ti­nin­kams skir­tos svei­ka­tin­gu­mo tra­sos. Jų marš­ru­tas ve­da Vep­rių kra­te­rio pa­kraš­čiu.

Aktyvios pramogos Lietuvoje kasmet vis labiau populiarėja. Ypač jų gausa gali pasidžiaugti kaimynai anykštėnai. Viena iš tokių pramogų – visai šalia Ukmergės rajono esantis „Zala Arms“ šaudymo centras.

Ukmergės rajono Vidiškių pagrindinė mokykla nuo šiol turi naują sporto aikštyną. Tarp mūsų rajono kaimo mokyklų tai – antroji ugdymo įstaiga, galinti didžiuotis moderniu, šiuolaikišku, nauja danga išklotu universaliu aikštynu.

Net ke­lios mo­te­rys ne­se­niai pa­pa­sa­ko­jo apie miš­ke, vi­sai ša­lia mies­to, su­tik­tus iš­kry­pė­lius. Abi sa­vo is­to­ri­jas pa­pa­sa­ko­ju­sios pen­si­nin­kės pa­sa­ko­jo la­bai per­si­gan­du­sios, kuo­met miš­ke su­tik­tas vy­ras nu­si­mo­vęs kel­nes de­monst­ra­vo sa­vo ly­ti­nius or­ga­nus.

Uk­mer­giš­kiai Pra­nas Mu­le­vi­čius ir Ra­mū­nas Iva­naus­kas tu­ri pa­na­šų – ko­lek­cio­na­vi­mo po­mė­gį. Pa­grin­di­nės jų ko­lek­ci­jos su­siju­sios su alaus at­ri­bu­ti­ka, bet ne­sle­pia ren­kan­tys ir ki­to­kius daik­tus.

580 metų praėjo nuo Lietuvai istoriniu požiūriu svarbaus  Pabaisko mūšio. Ši sukaktis savaitgalį Pabaiske buvo pažymėta įspūdingu renginiu, viduramžių kovomis, senųjų amatų bei pramogų pristatymais.

Kasmet rugsėjo pirmąjį sekmadienį per patį vidurdienį Pivonijos šile nuaidi automobilių sirenų gausmas. Taip simboliškai pradedamas minėjimas, skirtas žydų žudynių šalia Ukmergės aukoms atminti.

„Pu­še­lės“ so­do ben­dri­ja šie­met mi­ni 35 me­tų su­kak­tį. Jau 17 me­tų jai va­do­vau­jan­ti Ti­va­na Ba­ra­no­vie­nė sa­ko, kad per ke­lis de­šimt­me­čius so­dų ben­dri­jos ne­at­pa­žįs­ta­mai pa­si­kei­tė – dar­žus ir so­dus pa­kei­tė gė­ly­nai, ve­jos, di­džiu­liai na­mai ir tvo­ros.