Ukmergėje 1884 metais buvo įsteigtas J. Lėmano koklių fabrikas. Tarpukario spaudoje aprašytas koklių gamybos procesas.

Senoji Ukmergė daug sykių kentėjo nuo gaisrų. Degė, statėsi, vėl degė... Tik tada, kai medinius statinius pradėjo keisti mūriniai, gaisrų ėmė mažėti. O ir gyventojai turėjo elgtis atsakingai ir būti visuomet pasiruošę gesinti gaisrus. Paskirti valdžios atstovai turėjo prižiūrėti, kaip miestiečiai vykdė savo pareigas.

Juozo Zikaro skulptūra „Be vietos“. Sukūrimo data – XX a. 4 dešimtmetis.

Atlikus Vaitkuškio dvaro archeologinius tyrimus, jau parengtas šio statinio rekonstrukcijos projektas. Dvaro šeimininko planuose – praeitį derinti su dabartimi.

Valstybinės amatų mokyklos buvo svarbi Lietuvos tarpukario švietimo sistemos dalis.

Laikraštis „Ukmergės žinios“, įgyvendindamas internetinės žiniasklaidos projektą „Praeities integracija“, skirtą Archyvų metams paminėti, skelbia senų fotografijų konkursą.

Emalinė vazelė, sukurta XIX a. viduryje Japonijoje. Vazelės aukštis – 16,5 cm, skersmuo (viršaus) – 3,5 cm, (dugno) – 4,5 cm.

Tarpukario Ukmergėje gyveno ir kūrė žymus lietuvių tapytojas, fotografas Eugenijus Kulvietis.

Ukmergės rajono savivaldybė ieško sprendimų, kaip efektyviai panaudoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Ukmergė buvo daugiatautis miestas, kur pynėsi kultūros ir kalbos. Tai atsispindėjo ir viešajame gyvenime.