Po šv. mišių Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčioje renginio dalyviai ir svečiai visai dienai įsikūrė prie Vintaros upelio. Čia netrūko pačių įvairiausių pramogų. Pirmiausiai apie mūšį papasakojo istorikas Romas Batūra.
Renginio vedėjas klaipėdietis Karolis Makauskas šventę atidaryti pakvietė Ukmergės rajono vicemerę Klavdiją Stepanovą, krašto apsaugos viceministrą Antaną Valį bei prie šios šventės labiausiai prisidėjusius asmenis – Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centro direktorę Liną Baublienę, Pabaisko krašto bendraminčių klubo vadovę Dovilę Janulienę, Seimo narius Arūną Dudėną ir Kazį Grybauską, Pabaisko seniūną Gediminą Lapuką.
Vėliau į sceną buvo pakviesti piešimo konkurso, skirto šios šventės logotipui sukurti, nugalėtojai. Pagrindinis prizas – planšetinis kompiuteris – įteiktas ukmergiškei Radvilei Tijūnelytei.
Po šventės atidarymo kiekvienas dalyvis ieškojo sau labiausiai patinkančių pramogų. O jų išties netrūko.
Žiūrovai galėjo pamatyti, kaip viduramžiais buvo gaminamas maistas, dirbami kailiai, skobiamas luotas, audžiamos juostos. Kiekvienas galėjo iš arti susipažinti su kalvio darbu. Taip pat čia buvo demonstruojami senoviniai žaidimai bei pramogos, Krikštėnų moterys pristatė edukacinę programą „Lino kelias“.
Buvo demonstruojama viduramžių epochos ginkluotė bei šiuolaikiniai ginklai, kaldinamas Pabaisko grašis. Praalkti neleido įvairių košių ir troškinių virėjai, veikė prekybininkų mugė.
O kokie viduramžiai be raganų? Jomis persirengė bei įvairiais raganiškais skanėstais vaišino Vlado Šlaito viešosios bibliotekos moterys.
Renginio metu vykusiame aukcione kiekvienas galėjo įsigyti patikusį daiktą ar pramogą: paveikslą, muzikos instrumentą ar net raganos šluotą. Už keistą pramogą – galimybę išgerti kavos su meru nepagailėta 17 eurų. Egzotiškiausia prekė – žmogaus narvas, įvertintas bene 100 eurų, liko neparduotas. Aukcione surinkta per 200 eurų. Lėšos bus skirtos Vintaros upelio ir pakrančių tvarkymui.
Šventėje vyko įvairios varžybos: vaikai mėtė „baranką“, vyrai rungėsi kilnodami statinę, galima buvo kovoti su maišais, mėtyti inkarą ar net išmėginti piršto jėgą. Daugelį sudomino ir vištų lenktynės. Visaip spartinamos sparnuotės rungtyniavo iš šiaudų pagamintuose tuneliuose. Rungtį laimėjo Pabaisko seniūno Gedimino Lapuko komanda.
Bene daugiausiai smalsuolių sutraukė vakare vykusios viduramžių kovos – Pabaisko (Šventosios) mūšio inscenizacija. Deja, jos neapsiėjo be kraujo – keliems vyrams prireikė medikų pagalbos.
Vakare koncertavo folk-roko grupė „Žalvarinis“, o šventę vainikavo įspūdingas fakyrų pasirodymas.
Renginį organizavo Pabaisko krašto bendraminčių klubas ir jo vadovė D. Janulienė bei Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centras, kuriam vadovauja L. Baublienė. Jų parengtus projektus finansavo Krašto apsaugos ministerija bei Lietuvos kultūros taryba. Ukmergės rajono savivaldybė padovanojo vakaro koncertą. Prisidėjo rėmėjai bei aktyvūs pabaiskiečiai.
**
Pabaisko (Šventosios) mūšis vyko 1435 m. rugsėjo 1-ąją tarp Jogailos brolio Švitrigailos ir Vytauto brolio Žygimanto Kęstutaičio.
Istoriniai šaltiniai byloja, kad karas tarp šių valdovų prasidėjo 1432 m. Tuomet grupė Švitrigailos valdymu nepatenkintų lietuvių didikų, užmezgę ryšius su Lenkijos ponais, surengė pasikėsinimą prieš Švitrigailą bei didžiuoju kunigaikščiu paskelbė Žygimantą.
Tačiau Švitrigaila įsitvirtino Polocke ir išlaikė valdžioje rytines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sritis. Švitrigailos sąjungininku buvo Livonijos ordinas. Vidaus karas užsitęsė apie trejus metus.
1435 m. priešininkai sutelkė maždaug po 30 000 karių lemiamoms kautynėms. Armijos susitiko dabartinio Pabaisko vietoje, kur Švitrigailos kariuomenė buvo sumušta.
Vėliau Žygimantas sugebėjo užimti visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, tačiau ši pateko į politinę priklausomybę nuo Lenkijos, iš kurios nebeišsivadavo iki pat valstybės likvidavimo 1795 m.
Žygimantas mūšio lauką pavadino Pabaisku – nuo lenkiško žodžio „pobojowisko“, reiškiančio mūšio lauką, o ten tekantį upelį – Viktorija (pergalė). Mūšio vietoje buvo pastatyta bažnyčia, aplink kurią įsikūrė miestelis.
