Spausdinti šį puslapį

Neišsakytos mintys prie Nepriklausomybės paminklo

Juozas DAUNYS

Tada, prieš trisdešimt metų, pompastikos nebuvo. Nors imperija aižėjo ir byrėjo, tuo pačiu ji buvo labai pavojinga. Žmonės, kuriems buvo įkyrėjęs tarybinis melas, suktybės ir apgavystės, būrėsi į Sąjūdį, o patys aktyviausi ir avantiūristiškiausi susibūrė į Ukmergės Sąjūdį.

Galima mėgti, galima nemėgti Kęstučio Griniaus, tačiau tuomet jis veikė daugiausiai ir rizikavo labiausiai. Būdamas Ukmergės Sąjūdžio pirmininku koordinavo Ukmergės Sąjūdžio darbą, organizavo įvairius renginius, apklausas, važinėjo po rajoną ir drąsino žmones, aštriai konfliktavo su rajono žmonių nemėgstamu rajono caru – Kompartijos Ukmergės rajono pirmuoju sekretoriumi, kas anuomet buvo mirtinai pavojinga. Visas Ukmergės Sąjūdis veikė Kęstučio Griniaus pralaužtame politiniame farvateryje.

Galima mėgti, galima nemėgti Kęstučio Griniaus, tačiau 2011 metais įsteigus rajono Garbės piliečio instituciją, manau, pirmuoju nominantu turėjo tapti būtent Kęstutis Grinius.

Tuo labiau kad jis yra vienintelis ukmergiškis Lietuvos Atkuriamojo Seimo narys, Nepriklausomybės Akto signataras. Deja, jo iki šiol šiame sąraše nėra. Užtat yra... buvęs sovietinis nomenklatūrininkas, skeptiškai vertinęs pačią Nepriklausomybę ir nieko nepadaręs jos labui!

Ką gi, matyt, tokiu būdu kai kurie rajono vadovai savo laiku pademonstravo (ir toliau demonstruoja) savo tikrąjį, ne apsimestinį požiūrį į Nepriklausomybę.

O labiausiai mane džiugina tai, kad Ukmergė grįžo prie ramaus kuriamojo gyvenimo. Kad po ilgoko stagnacinio periodo, kurio apogėjus buvo niekam nereikalingos batalijos prie katilinės kamino, kam buvo sunaudoti nemenki žmogiškieji, medžiaginiai ir finansiniai  resursai, šiandien dingo socialinės įtampos, nebėra kvailų valdžios skandalų, išnyko žmonių priešprieša.

Tačiau lankydamasis kituose rajonuose matau nemažą Ukmergės atsilikimą netgi nuo kaimyninių rajonų, kurie tuomet, kai mes triukšmavome prie katilinės kamino, investavo į kultūrą, žmogų, tvarkė savo infrastruktūrą, statėsi pramogų ir sporto rūmus, dabar organizuoja netgi europinio lygio renginius.

Nežinau rajono socialinių ir ekonominių rodiklių, tačiau, atrodo, Ukmergė ima atsitiesti. Gražiai ir įdomiai sutvarkytas piliakalnis ir erdvės apie jį, matosi, kad miestas tvarkomas toliau, vyksta geri koncertai, greta nelabai vykusių rajono švenčių yra ir tikrai gerų.

Visiems pesimistams noriu priminti vieno žinomo publicisto mintį, kad mes esame pasmerkti Nepriklausomybei, ir todėl jokie maištavimai istorijos rato atgal nebepasuks. Nežiūrint, kokiom gražiom plunksnom savo maištavimus apkaišysim. Bus tik sugaištas laikas, kai kiti eis į priekį. Todėl reikia dirbti ir tvarkytis.

Neužmirškim, Ukmergė yra vienas seniausių Lietuvos miestų, tarpukariu buvęs apskrities centras ir pirmos eilės miestas, todėl jokiu būdu neturime nusileisti kitiems rajonams. Rajono valdžiai patariu pagalvoti apie ambicingesnius, veržlesnius, labiau visuomenę įtraukiančius projektus, o rajono žmonėms būti kritiškesniems ir reiklesniems savo valdžios atžvilgiu.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)