„Kilkim žaibu“ rengiamas birželio 23–25 dienomis ir vyks jau 22-ą kartą. Anksčiau festivalis vykdavo Žemaitijoje. Pasak organizatorių, festivalį kelti į Aukštaitiją paskatino atsinaujinimo siekis ir patogi geografinė padėtis.

Festivalį rengia asociacija „Pikuolis“, jungianti apie 50 entuziastų iš Lietuvos, Latvijos, Austrijos. Šios asociacijos prezidentas Daividas Kurlis papasakojo, kad prieš pandemiją į jubiliejinį festivalį susirinko 5 tūkst. žiūrovų. Po dvejų metų pertraukos tikimasi sulaukti 3–4 tūkst. „Paprastai pusę mūsų auditorijos sudaro užsieniečiai – skandinavai, baltai, taip pat vokiečiai, prancūzai, lenkai. Šiemet, galbūt dėl karo Ukrainoje, matome, kad bilietų užsienyje parduodama mažiau. Tad daugiausia susirinks lietuviai, latviai, estai ir lenkai“, – kalbėjo D. Kurlis.

Muzika iš viso pasaulio

Šventėje, truksiančioje 3 dienas ir 3 naktis, folkloro, metalo ir alternatyvios muzikos tradicijos žengs koja kojon.

Brazilijos metalo grupė „Sepultura“ pristatys penkioliktąjį savo albumą „Quadra“. 

Rokas ir Aistė, Skroblo ir Serbentos slapyvardžiais, talkinant grupei „Skylė“, gros jau klasika tampančius „Brolius“, koncertuos „Vltimas“ – tarptautinė ypatingai ekstremalaus metalo supergrupė. Ukrainos grupės „1914“ muzikantai žada pristatyti patį kiečiausią savo koncertą.

Koncertuos „Konvent“ – keturios merginos iš Danijos, priskiriamos prie šiandienos metalo ryškiausių skleidėjų, „Romuvos“, kuriančios muziką apie pagonių laikus, baltų tradicijas, grupė „Sylvaine“ bei kiti muzikantai.

D.Kurlis atskleidė, kad festivalio surengimas atsieina apie 200 tūkst. Eur. Nors gaunama parama iš Lietuvos kultūros tarybos, jos nepakanka, todėl kitą dalį krepšelio, iš kurio dengiamos išlaidos, sudeda žiūrovai. Šiemet bilietai dėl infliacijos brangesni: perkant iš anksto – 65 Eur, o festivalio dieną – 70 Eur. „Pikuolio“ vadovo teigimu, rengėjai jokio pelno negauna. Esą būna, kad surinktų pinigų nepakanka ir tenka dengti skolas, o jeigu jų lieka, kitais metais pakviečiama daugiau grupių.

Nemuzikinė programa

Festivalyje bus ir nemuzikinės veiklos. „Amatų kieme“ meistrai pristatys kalvystę, keramiką, publika sužinos apie senovės genčių gyvenseną apsilankę karių stovykloje.

Organizatoriai žada „audringiausią Saulėgrįžą nuo pandemijos pradžios“. Kitą dieną dėmesį sutelks į pokario rezistenciją. Savo patirtimi dalysis klubai „Partizanas“ ir „Miško broliai“.

Bus galima atsigaivinti ežere ar pasivanoti pirtyje. Žaibai neįsivaizduojami be Lietuvos aludarių – jų kūrybos vaisius galima bus ragauti visas tris dienas. Neatsitiktinai šiemet rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, leidžiantį tokio masto renginiuose prekiauti alkoholiu.

Publika – sąmoninga

„Kilkim žaibu“ – ekologiją skatinantis renginys. Žemaitijoje jis buvo įvertintas kaip švariausias regione. Organizatorių teigimu, jie vieni pirmųjų įvedė užstato už indus sistemą, o žiūrovai šiukšles susitvarko patys. „Daug kas galvoja, kad metalistai yra tamsūs, bet išsiskirsčius publikai, ant žemės nebus nė nuorūkos“, – tikino D. Kurlis. Savanoriams esą belieka sutvarkyti prikrautus šiukšlių maišus, kuriuos vėliau išveža samdyta įmonė.

Tvarkai užtikrinti organizatoriai samdo saugos tarnybą, kuri pagal teritorijos dydį paskiria reikiamą kiekį darbuotojų. Vykdoma griežta kontrolė – neleidžiama įsinešti stiklo, ginklų, alkoholio. Pasak D. Kurlio, bėdos dažniausiai kyla renginio išorėje. „Mūsų žmonės elgiasi labai atsakingai. Viduje problemų dėl drausmės nekyla, nes tai – tikslinė auditorija, kuri atvažiuoja mėgautis“, – teigė jis.

Gyvens palapinėse

Tris dienas dvaro teritorijoje virs gyvenimas – čia ne tik griaudės koncertai, bet ir įsikurs palapinių miestelis.

Prezidento A. Smetonos dvaras yra Ukmergės kraštotyros muziejaus padalinys. Dvaro teritorijos dalį, kurioje yra Signatarų alėja, prižiūri ir tvarko muziejus, kita dalis, nuo kumetyno, – išnuomota.

Muziejus prižiūri apie 10 ha plotą, kurį turėjo paruošti renginiui.

Pagal organizatorių pateiktą planą, muziejaus teritorijoje bus įrengtos scenos ir vyks programa, o apgyvendinimas palapinėse numatytas išnuomotoje teritorijos dalyje.

Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Violeta Reipaitė sakė, kad jie savo teritorijos nenuomoja ir jokia konkreti suma nėra aptarta. „Festivalio metu muziejininkai dirbs  – tikėtina, kad viešėdami tris dienas svečiai norės pamatyti ekspoziciją. Mūsų pajamas sudarys bilietai už muziejaus lankymą“, – sakė direktorė.

Pagal savivaldybės patvirtintą masinių renginių organizavimo tvarką, numatyta, kad su prašymu išduoti leidimą renginiui turi būti pateikta informacija, kas tvarkys teritoriją, prižiūrės viešąją tvarką ir kita. Pasak V. Reipaitės, tokio dokumento ji neturi, bet jis pateiktas savivaldybei.

Muziejus su festivalio organizatoriumi taip pat pasirašys sutartį, kurios detalės dar derinamos. Direktorė sakė, kad rengėjai yra išdėstę pageidavimus dėl elektros, geriamojo vandens ir kitų sąlygų, tačiau muziejus ne visus gali įgyvendinti.

Direktorė pastebėjo, kad festivalio programa plati, suskirstyta dienomis, kurių pirmoji skirta Rasų šventei ir etnologijai, o antroji – partizanų atminimo įprasminimui, todėl su muziejaus koncepcija nesikerta. Renginio metu muziejus reklamuojamas kaip partneris. O ar iš to bus apčiuopiamos naudos, prognozuoti sunku, tai paaiškės ateityje.

V.Reipaitė anksčiau dirbo direktore Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, kur vyko daug įvairių festivalių. Ji sakė turinti ir skaudžios patirties, todėl į kelių dienų renginius žiūrinti atsargiai. Nepaisant to, jog renginio metu visą atsakomybę prisiima organizatorius, tos dienos būna neramios. Tikisi, kad viskas bus gerai. „Organizatoriai renginį daro ne pirmus metus, žino tvarką ir turi patirties. Samdo apsaugą, yra savanorių“, – kalbėjo ji.