Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Šią sa­vai­tę ga­li­ma pa­va­din­ti pa­va­sa­riš­kiau­sia. Ir ne tik dėl pa­va­sa­ri­ne švie­žu­ma kve­pian­čio oro. Tiek daug jo­je su pa­va­sa­riu ir at­gims­tan­čios gam­tos nuo­tai­ka su­si­ju­sių šven­čių.

Tre­čia­die­nį pa­sau­ly­je pa­mi­nė­ta Paukš­čių die­na. Apie ją pri­me­na iš šil­tų­jų kraš­tų na­mo par­trau­kian­tys paukš­čiai – pra­ga­ge­na žą­sų tri­kam­piai, par­kle­ga ger­vių pul­kai. Su dar­bų pra­džia žem­dir­bius sa­vo džiaugs­min­gu „gy­vi“ svei­ki­na pem­pės, spar­nuo­čių bal­sais pri­si­pil­dė nuo ži­buok­lių mė­ly­nuo­jan­tys miš­kai.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Iš pil­ko ko­vo ropš­čia­mės į gai­via ža­lu­ma nu­spal­vin­tą ba­lan­dį. Ko­vui, ba­lan­džiui, ge­gu­žei – trims pa­va­sa­rio mė­ne­siams – lie­tu­viai yra su­tei­kę paukš­čių var­dus. Koks svar­bus, koks reikš­min­gas mū­sų pro­tė­viams bu­vo spar­nuo­čių pa­sau­lis, kaip lauk­ta jų, pa­va­sa­rį su­grįž­tan­čių iš to­ly­bių...

Pra­bė­gan­ti sa­vai­tė – ku­pi­na reikš­min­gų įvy­kių ir at­min­ti­nų da­tų. Ko­vo 23-iąją pro­fe­si­nę šven­tę mi­nė­jo pa­sau­lio me­te­o­ro­lo­gai.

Me­te­o­ro grai­kiš­kai – „dan­gaus kū­nas, at­mos­fe­ros reiš­ki­nys“, lo­gos – „moks­las“. Nuo se­nų lai­kų žmo­nės ban­do nu­spė­ti orą. Mū­sų se­no­liai spė­da­vo jį, at­si­žvelg­da­mi į dan­gaus kū­nų ju­dė­ji­mą, įvai­rių gy­vū­nų elg­se­ną.

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Vis dau­giau pa­va­sa­riš­kų spal­vų ir gar­sų mū­sų Uk­mer­gė­je. Ne­be­li­kus pur­vi­nų su­le­dė­ju­sio snie­go krū­vų prie­gat­viuo­se, ro­dos, mies­te ir kvė­puo­ti leng­viau. Tik to leng­vu­mo kai ku­rie per grei­tai vai­ko­si, ne­bi­jo­da­mi iš­ei­ti į lau­ką jau vi­sai iš­si­pli­ki­nę. Pa­va­sa­rio vė­ju­kas to­kiu me­tu ga­li bū­ti pats pa­vo­jin­giau­sias.

Va­le­ri­ja KUZINA

Ši ypa­tin­ga, ju­bi­lie­ji­nė Lie­tu­vai, sa­vai­tė pra­si­dė­jo ant­ra­die­nį mi­nė­ta 40-ies paukš­čių die­na. Tą­dien lau­kia­me su­grįž­tan­čių iš žie­mo­ji­mo vie­tų 40 rū­šių paukš­čių. Se­no­liai ma­nė, kad jei­gu tos die­nos nak­tį pa­šą­la, va­di­na­si, dar šals ke­tu­rias­de­šimt nak­tų. Ka­dan­gi nak­tis bu­vo šil­ta, ti­kė­ki­mės šil­to pa­va­sa­rio...

Zi­ta BATAITIENĖ

Nors po­pie­ri­nia­me ka­len­do­riu­je – pa­va­sa­rio pra­džia, pa­va­sa­ri­niai po­žy­miai už lan­go pa­ste­bi­mi jau se­niai. Žie­ma pa­ma­žu už­lei­džia sa­vo po­zi­ci­jas, pa­slėp­da­ma bal­tą rū­bą at­ei­nan­čiam se­zo­nui, pa­lik­da­ma per­mai­nas gam­to­je ir žmo­nių gy­ve­ni­muo­se.

Gy­ve­na­me pir­mą­ją sa­vai­tę po sa­vi­val­dos rin­ki­mų. Po pir­mą kar­tą vy­ku­sių tie­sio­gi­nių me­ro rin­ki­mų. Kaip ir bu­vo ti­kė­ta­si, pri­rei­kė an­tro rin­ki­mų tu­ro. Uk­mer­gės ra­jo­ne – dės­nin­ga: kai­mo žmo­nės ren­ka­si „vals­tie­čių“ kan­di­da­tą, mies­tie­čiai, ti­kė­da­mie­si su­lauk­ti nau­jų dar­bo vie­tų, – Dar­bo par­ti­jos at­sto­vą. Ži­no­ma, kaip nie­kad da­bar tu­ri įta­kos ir as­me­ni­nės kan­di­da­to sa­vy­bės, pa­da­ry­ti dar­bai ir už­ra­šy­ti pa­ža­dai. Iki an­tro rin­ki­mų ra­to yra pro­ga vi­siems pa­gal­vo­ti ir pa­si­rink­ti ra­jo­no „gal­vą“.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Ka­len­do­ri­nis pa­va­sa­ris šie­met kai kam taps sa­vo­tiš­ka po­li­ti­nės kar­je­ros pra­džia. Bus to­kių, ku­rie pir­mą­syk ak­ty­viai įsi­lies į sa­vi­val­dos gy­ve­ni­mą. Tie­sa, kai ra­jo­no ta­ry­bos na­riai po­sė­džiuo­se pri­ima spren­di­mus, ypa­tin­gai sva­riu jų dar­bas ne­at­ro­do. Juk daž­niau­si dar­bot­var­kė­se – pri­va­lo­mi „tech­ni­niai“ klau­si­mai, rei­ka­lin­gi tam, kad sa­vi­val­dy­bės do­ku­men­tai ne­pri­eš­ta­rau­tų Vy­riau­sy­bės įsta­ty­mams, po­tvar­kiams ar nu­ta­ri­mams.

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Sa­vai­tė pra­si­dė­jo vi­sur plaz­dant Tri­spal­vei, skam­bant vals­ty­bės him­nui ir dai­noms apie Lie­tu­vą, ai­dint Va­sa­rio 16-ajai skir­toms sal­vėms šven­ti­niuo­se mi­nė­ji­muo­se. Į šven­tę rin­ko­si tra­di­ci­jas puo­se­lė­jan­tys bė­gi­kai, įvai­rūs ra­jo­no ko­lek­ty­vai – at­li­kė­jai, šo­kė­jai. Pa­na­šūs ren­gi­niai pa­ro­do, kad esa­me ir mo­ka­me bū­ti vie­nin­gi. Kai rei­kia...

Va­le­ri­ja KUZINA

Va­sa­riui be­rie­dant vi­du­rio link šven­čia­me ne­ma­žai at­min­ti­nų da­tų.Net ke­lios jų vie­naip ar ki­taip su­si­ju­sios su svei­ka­ta.

Va­sa­rio 9-ąją ka­ta­li­kai pa­ger­bia kan­ki­nę Apo­lo­ni­ją. Ji ta­po odon­to­lo­gus vie­ni­jan­čiu sim­bo­liu. Kan­ki­nant įta­kin­go Alek­san­dri­jos val­di­nin­ko duk­rą, kad iš­si­ža­dė­tų Kris­taus ti­kė­ji­mo, bu­vo nau­do­ja­mos ir dan­tų rep­lės. Ga­liau­siai mer­ge­lė su­de­gin­ta ant lau­žo.

Zi­ta BATAITIENĖ

Per­li­po­me į ki­tą pu­siau­žie­mio kal­ne­lio pu­sę. Iš il­go mie­go at­bu­dęs bar­su­kas pri­mi­nė, jog rei­kia pa­si­tik­rin­ti šal­ta­jam pe­ri­odui su­kaup­tus iš­tek­lius. Ar ne­pri­trūks šie­no, mal­kų, mais­to at­sar­gų? Lai­kas pa­pur­ty­ti obe­lis, kad jos bū­tų vai­sin­ges­nės, pa­stuk­sen­ti į avi­lius, kad bi­tu­tės pa­bus­tų...

Sau­sio die­nos il­gė­ja, pil­nos įvy­kių, su­kak­čių, plau­kia kas­die­ny­bės ban­go­mis ar do­va­no­ja ne­ti­kė­tu­mus...

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Šią sa­vai­tę ša­ly­je pra­si­dė­jo Lie­tu­vos et­no­gra­fi­nių re­gio­nų me­tų ren­gi­niai. Nu­tar­ta 2015-uo­sius pa­skelb­ti to­kiais, įver­ti­nant tai, kad vie­na svar­biau­sių ES re­gio­ni­nės po­li­ti­kos kryp­čių yra re­gio­ni­nio, is­to­ri­nio ir kul­tū­ri­nio sa­vi­tu­mo iš­sau­go­ji­mas.

Skir­tin­gi re­gio­nai ski­ria­si tar­mė­mis, ap­ran­gos, el­ge­sio bruo­žais. Į tai ir no­ri­ma at­kreip­ti dė­me­sį iš­ti­sus me­tus vyk­sian­čiuo­se ren­gi­niuo­se. Uk­mer­gė­je jie bus or­ga­ni­zuo­ja­mi kul­tū­ros cen­tre, mu­zie­ju­je, bib­lio­te­ko­je, mies­te­liuo­se, kai­muo­se. Skam­bės fol­klo­ras, vyks pa­ro­dos, te­at­rų šven­tės, dau­gy­bė ki­tų ren­gi­nių.