Ukmergės žinios

Ukmergės žinios

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Pas­ku­ti­nė spa­lio sa­vai­tė, nors gūž­tis prie kros­nies dar ne­ve­ja, pra­si­dė­jo vė­jų grum­ty­nė­mis. Blaš­ko­si, ūžau­ja, tran­ko­si ru­duo – ta­ry­tum ir­gi širs­tų ant spal­vų ne­iš­sau­go­ju­sių me­džių, die­ną grei­tai pra­ry­jan­čios prie­te­mos, laik­ro­džių ro­dyk­lių – kad ir ne­kal­tų dėl pri­vers­ti­nio su­kio­ji­mo...

Vėl pa­si­kei­tus va­lan­doms, pyks­ta­me, kad pa­vargs­tam, ne­iš­si­mie­gam ar­ba mie­gam per daug. Nors lai­ko kai­ta­lio­ji­mui ne­pri­ta­ria me­di­kai, eko­no­mis­tai, po­li­ti­kai, bū­tent pas­ta­rų­jų spren­di­mai ga­lė­tų lem­ti po­ky­čius dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos di­rek­ty­vų. Bet nie­kas ne­si­kei­čia jau daug me­tų.

Zi­ta BATAITIENĖ

Spa­lio die­nos, pa­ly­tė­tos Ru­dens dai­li­nin­ko tep­tu­ko, ra­miai ke­liau­ja il­ges­nių nak­tų link. Tar­si Lie­tu­vos tri­spal­vė įvai­riais at­spal­viais nu­ban­guo­ja ru­dens spal­vų pei­za­žas ber­žų, eg­lių, šer­mukš­nių guo­tais. Lė­tas la­pų kri­ti­mas, ra­mūs vi­ra­žai nuo me­džių vir­šū­nių iki že­mės. Be­lau­kiant, kol šal­na pas­ku­ti­nius la­pus nu­kąs... Ne­sku­ba la­pai iš­ei­ti į ne­bū­tį...

Ta­čiau gy­ve­ni­mas sku­ba. Į Lie­tu­vą at­ei­na nau­jos tech­no­lo­gi­jos. Kas­dien gir­di­me nau­jus ter­mi­nus: skait­me­ni­nė te­le­vi­zi­ja, elek­tro­ni­nės kny­gos, sau­lės ele­men­tai.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Moks­li­nin­kai tei­gia, kad žmo­gaus akis su­ge­ba at­skir­ti mi­li­jo­nus at­spal­vių. Aiš­ku, tai ne­reiš­kia, kad są­mo­nin­gai su­pran­ta­me, kuo ap­lin­ko­je vie­nas at­spal­vis ski­ria­si nuo ki­to. Tie­siog akis ski­ria pa­są­mo­nin­gai ir per­duo­da į sme­ge­nų cen­trus. O re­zul­ta­tas į są­mo­nę grįž­ta emo­ci­jo­mis...

Tik­riau­siai pa­ti gam­ta su­gal­vo­jo, kaip mums šį sa­vo ge­bė­ji­mą pa­si­tik­rin­ti, ir gau­sy­be ne­įti­kė­ti­nų at­spal­vių nu­ta­pė ru­de­nį. Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis ir taip jau spal­vo­tą ru­de­ni­nį pei­za­žą sau­lė­tos bo­bų va­sa­ros die­nos pa­ver­tė be­si­mai­nan­čiu ka­lei­dos­ko­pu.

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Jei rug­sė­jis te­bu­vo įžan­ga į ši­lu­ma ir švie­sa ne­be­le­pin­sian­tį me­tą, spa­lis ru­dens už­mo­jus pa­si­ruo­šęs už­tvir­tin­ti. Auk­su ir ki­to­mis spal­vo­mis nu­bars­ty­ta­me ru­dens pei­za­že, de­ja, – ir niū­ri prie­blan­da, įsi­sup­ti į šil­tus rū­bus ver­čian­čios dar­ga­nos. Tarp pa­čių ne­ma­lo­niau­sių tik­ro­jo ru­dens pra­na­šų – ir vi­są ša­lį žai­biš­kai apė­mu­sios li­gos. Vi­ru­sų ir per­ša­li­mo li­gų ne­at­si­ge­nan­tys tau­tie­čiai už­plū­do po­li­kli­ni­kas. Juo­kau­ja­ma, kad pra­si­dė­jo tik­ra­sis vais­ti­nių gy­va­vi­mo me­tas.

Zi­ta BATAITIENĖ

Šil­ta­sis me­tų pe­ri­odas bai­gė­si. Va­sa­rą pri­me­nan­čios rug­sė­jo die­nos su­si­ly­gi­no su nak­ti­mis. O tai at­si­tin­ka tik Šiau­ri­nia­me pa­sau­lio pus­ru­tu­ly­je, ku­ria­me mes gy­ve­na­me. Grei­tai mus ap­gaubs Il­gių me­tas, pri­ar­ti­nan­tis prie Vė­li­nių. Ug­nis su­grįš į mū­sų na­mų ži­di­nius ir degs li­gi pa­va­sa­rio Ly­gės... Pie­ti­nia­me pus­ru­tu­ly­je – vis­kas at­virkš­čiai...

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Ar įsi­vaiz­da­vo­me, kad va­sa­riš­ki orai nie­ka­da ne­si­baigs? Kad lai­ko tėk­mė pa­kreips sa­vo kryp­tį ir ims te­kė­ti at­gal, kur už nu­ga­rų li­ko sau­lė­ta va­sa­ra? Jei ne, tai ko taip nu­ka­bi­no­me no­sis sub­ju­rus orams? Ko ne­pa­ten­kin­ti rau­ko­mės, iš dan­gaus pra­pliu­pus ru­de­ni­niam lie­tui? Juk lai­mė, kad vis­kas ei­na sa­va va­ga – ra­miai, už­tik­rin­tai, ly­giai...

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Lai­kas nu­si­ne­ša dar vie­ną sa­vai­tę – trum­pą sep­ty­nių die­nų jung­tį, dar la­biau pri­ar­ti­nu­sią mus prie pil­ko ru­dens. Lyg stik­las vais­ki šio rug­sė­jo pra­džia – ne­pa­kar­to­ja­ma do­va­na mums prieš ar­tė­jan­čius lie­tus, pur­vą ir dar­ga­ną.

Be­si­bai­gian­ti sa­vai­tė nu­spal­vin­ta pa­čio­mis įvai­riau­sio­mis įvy­kių ir da­tų spal­vo­mis, o spor­to mė­gė­jams ji ku­pi­na krep­ši­nio aist­ros...

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Pra­si­dė­jo ru­duo ir nau­jie­ji moks­lo me­tai. Gam­ta rims­ta, den­gia­si ru­de­niš­ku atil­siu. O mo­kyk­los pri­si­pil­dė kle­ge­sio, atos­to­gų įspū­džių, iš­dy­kė­liš­ko pir­mak­la­sių juo­ko. Jiems pra­si­dė­jęs ru­duo – dar ypa­tin­ges­nis.

Mo­kyk­lo­se pir­ma­die­nį ti­lin­džia­vę var­pe­liai nu­tie­sė dar vie­ną ke­lią. Juo, sau­go­mi sa­vo mo­ky­to­jų, li­gi ki­tos va­sa­ros eis mo­ki­niai – links­mi ar su­si­rū­pi­nę, smal­sūs ir ieš­kan­tys... Tarp jiems skir­tų­jų – lin­kė­ji­mai kliau­tis moks­lo švie­sa, ją puo­se­lė­ti. Ir – apei­ti nesu­si­pra­ti­mus, iš­veng­ti klai­dų. To­kių, ku­rių pri­da­ro­me ir po mo­kyk­los sto­gu, ir už jos sie­nų. Ir net­gi to­kių, su ku­rio­mis kas­dien su­si­du­ria­ma gy­ve­ni­me.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Ši sa­vai­tė ypa­tin­ga. Iš­skir­ti­nė ji ne šven­čių gau­sa ar la­bai reikš­min­gais įvy­kiais. Tie­siog tai – pas­ku­ti­nė va­sa­ros sa­vai­tė. Vis la­biau ryš­kė­ja ru­dens po­žy­miai – nuo vai­sių svy­ran­čios vais­me­džių ša­kos, vė­ses­ni ir tam­ses­ni ry­tai, anks­ty­vi va­ka­rai, iš­tuš­tė­ję gan­dra­liz­džiai.

Net di­džiau­sią op­ti­mis­tą, tei­gian­tį, kad jam vi­si me­tų lai­kai vie­no­dai, ru­dens žen­klai ver­čia su­si­mąs­ty­ti. Jei ne apie am­ži­ną gam­tos kai­tą, ra­tu bė­gan­tį lai­ką, tai bent apie il­ga­au­lius ba­tus ir šil­tus pal­tus, pirš­ti­nes, ke­pu­res. Į juos įlin­dę, ne­iš­si­ner­si­me dau­giau nei pus­me­tį.

Zi­ta BATAITIENĖ

Kas­ die­ną jau­čia­me grei­tą lai­ko slink­tį: gied­rioj rug­pjū­čio nak­ty švys­te­li ir už­gęs­ta žvaigž­dė, pa­lik­da­ma sva­jo­nės pėd­sa­ką, į žo­lę bum­te­li pri­no­kęs obuo­lys, pri­min­da­mas, jog tu­ri­me pa­dė­ko­ti jį bran­di­nu­siai obe­liai…

Pra­ėjo dvi­de­šimt ket­ve­ri me­tai nuo di­džiau­sios tai­kios de­monst­ra­ci­jos Lie­tu­vo­je, nuo is­to­ri­nio įvy­kio Eu­ro­po­je – re­kor­diš­kai nu­ties­to gy­vo­jo Bal­ti­jos ke­lio.

Puslapis 870 iš 1016

Informacija apie parengtą elektros tinklų teritorijų planą. UAB GG LTU S1 yra parengusi 4999 kW galios saulės elektrinės Sodų g. 1, Šemetiškių k., Deltuvos sen., Ukmergės r. sav. elektros tinklų teritorijų planą. Su planu galima susipažinti plano rengėjo internetiniame puslapyje . Dėl papildomos informacijos kreiptis į UAB GG LTU S1 įgaliotą atstovę Poliną Kuznetsovą, el. p. polina.kuznetsova@greengenius.com

Vilkmerge restoranas

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Aistra

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų