Ligita JUODVALKIENĖ
Šią savaitę nusistovėję vasaros karščiai – tikra laimė atostogaujantiesiems. Poilsiautojai lekia prie jūros – skuba nutverti jau pagal kalendorių rudeniop pakrypusios saulės dovanas. Nenutrūkstamu srautu penktadienio pavakarę nusidriekia automobilių „paradas“ Molėtų plente – prie ežerų traukia Kaunas, Kėdainiai, Panevėžys. Sekmadienį ta pati automobilių gyvatė raitosi atgal.
Vilma NEMUNAITIENĖ
Pats vidurvasaris. Vasara kiekvienam iš mūsų tiesia karščiu, lietumi ir žaluma alsuojantį, uogomis ir grybais kvepiantį kilimą. Tik spėkime naudotis neįkainojamomis vasaros dovanomis...
Per patį vidurvasarį Lietuva mini keletą mūsų tautai ir kiekvienam atskirai svarbių datų.
Liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena. Tądien 1410 m. Vytauto ir Jogailos vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė sumušė Vokiečių ordino kariuomenę. Mūšis nulėmė vokiečių ordino galybės galą.
Zita BATAITIENĖ
Pirmoji vasaros pusė baigia kvepėti braškėmis – ima karaliauti liepų kvapas. Virš galvos tvyro neapsakomas liepų žiedų aromatas. Kvepia medumi, žolynais, vėju... Neprabėkime pro liepų žydėjimo pradžią. Tas mirksnis toks trumpas, tarsi žmogaus gyvenimas...
Liepą žydi ne tik liepos. Jonažolės, gervuogės, avietės, nakvišos, rugiagėlės kelia savo žiedus. Jais gali ne tik pasigrožėti, bet ir susidžiovinus į vaistinėlę įsidėti...
Zita BATAITIENĖ
Birželio pradžia. Vasaros dangus dovanoja saulės šypsnius, lietus žemę palaisto...
Baigėsi kalendorinis pavasaris, su juo nuskambėjo penkiasdešimtasis Poezijos festivalis, kasmet dar sukviečiantis poezijos mylėtojus į muziejus, dvarus, kiemelius, gamtos prieglobstį.
Šiais metais jubiliejinio „Poezijos pavasario“ laureatu tapo kraštietis Kęstutis Navakas, turintis sentimentų mūsų miestui ir Taujėnų kraštui.
Vaidotė ŠANTARIENĖ
Gegužės lietūs plauna Ukmergės gatves, pavasario vėjai gairina medžius, gaisios pilnaties nutvieksta naktis šviesumu beveik nenusileidžia dienai. Gamtos kasdienybė nepriklauso nuo to, kuo gyvenam mes, kas šurmuliuoja mieste, kokius įspūdžius aptarinėjam, kieno lūkesčius žada išpildyti kiti.
Zita BATAITIENĖ
Paskutinis pavasario mėnuo su žaliuojančiomis lankomis, ievų žiedlapių pūgomis ir pradedančiomis žydėti alyvomis neša mus per žemę, skambančią nuo gegutės kukavimo ir įvairių paukščių giesmininkų choro.
Ar galime šiandien grožėtis ne tik gamta, bet ir mūsų kalba? Gegužės septintoji – Spaudos atgavimo, Kalbos ir Knygos diena. Keturiasdešimt metų mūsų lietuviška kalba, laisvas žodis, knyga carinės Rusijos laikais buvo suvaržyti. Už slaptą knygų platinimą nukentėjo tūkstančiai lietuvių. Draudžiama knyga namuose grėsė kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, tačiau knygos plito. Lietuviško žodžio laisvė paskelbta prieš 110 metų – 1904 metų gegužės 7 dieną.
Vilma NEMUNAITIENĖ
Ši savaitė – balandžio ir gegužės sankirta. Tai nuostabiausias atgimimu alsuojantis metų laikas, apipilantis medžius baltais, rožiniais, gelsvais žiedais ir svaiginančiais jų aromatais. Bet kartu tai ir metas, taip staiga nubarstantis žiedlapius ir skaudžiai primenantis grožio trapumą.
Ligita JUODVALKIENĖ
Ilgasis savaitgalis džiugino ne tik dvasiniais malonumais – šv. Velykų nuotaika, bendravimu šeimose, bet ir orais. Šventinio savaitgalio ir šios savaitės šiluma – tikra preliudija į vasarą.
Vaidotė ŠANTARIENĖ
Verbų sekmadienį paplakti šventintais žolynais ir išmėginę kitokius prietarus, šią savaitę turėjome pasitikti – bent jau kaip senoliai pasakytų – atsigavę, geresni, šviesesni, džiugiai laukiantys Velykų ir pasirengę pavasariui. Kas šventes praleis su artimaisiais, o kas planuoja įvairias išvykas, keliones, kad tik, kaip patys juokiasi, nereiktų užstalėse prikimštais pilvais kiurksoti. Kiti gi ir kiaušinių žada nedažysiantys – neva kad visai nekiltų pagunda užkandžiauti cholesteroliu.
Vilma NEMUNAITIENĖ
Šalia sodo namelio iš po pamatų išsistiebė žibuoklė. Žiedelis išlindo per mažulytį plyšelį tarp dviejų betono plokščių. Kad kelias dienas pažydėtų, o paskui išbarstytų mėlynus lapelius. Neįtikėtina augalo galia. Sunkiai suvokiamas atkaklumas. Galėtume mokytis jo iš augalų...
Būtent taip ir elgėsi senovės žyniai. Tikėjo, kad augalai turi magiškų savybių – viksvos saugo nuo meilės užkalbėjimų, kraujažolės sužadina išblėsusius romantiškus jausmus, sėkmę pritrauks apyniai arba lazdynų riešutai kišenėse, ramunėlės drobiniame maišelyje – pinigus, ant palangės pamerktos jonažolės saugos namus nuo gaisro.