Čia Žolinė prasidėjo dar penktadienį. Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčioje buvo atidaryta ir šiuo metu yra eksponuojama tautodailininko Valento Butkaus, respublikinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laimėtojo 2011-aisiais, medžio darbų paroda.
Šeštadienį visus sukvietė tradicinė Žirnajų ežere vykusi regata. Ją organizuojant prisidėjo ir Pabaisko seniūnija bei Ukmergės jūrų skautai, vadovaujami Jono Dragūno. Šventės dalyviai galėjo išvysti burinius bei irklinius laivus, jūrų skautų inventorių.
Sekmadienį miestelyje iškilmingai pasitiktas vyskupas Lionginas Virbalas. Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčioje vyko Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų atlaidų šventos mišios.
Po jų miestelio centre, lauko scenoje šalia tvenkinio, susirinkusiuosius linksmino Sližių kaimo folkloro kolektyvas „Siemanys“, vadovaujamas Stasės Novikienės. Siemaniškiai klausytojus supažindino su sutartinėmis – unikaliais lietuvių kūriniais, įtrauktais į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, Aukštaitijos dvarų šokiu kadriliu bei kitais šokiais.
Baigiantis koncertui, padėkota šventės rėmėjams, svečiams. Pabaisko seniūnijos vyresnioji specialistė Gina Pažiūrienė įteikė padėkas vietos gyventojams, tvarkiusiems aplinką bei kitaip prisidėjusiems organizuojant šventę.
Tautodailininko V. Butkaus darbų paroda Švč. Trejybės bažnyčioje, kaip ir pati Žolinės šventė, – Pabaisko kaimo bendruomenės vykdomo projekto „Žolinė Pabaiske – tradicija, etnokultūra ir gyvoji pamoka“ dalis. Projektas skirtas šiems – Etnografinių regionų – metams. G. Pažiūrienė pasakojo, jog vykdant šį projektą planuojama apsilankyti menininko dirbtuvėse bei išvysti, kaip prakalbinamas medis. Beje, šventės proga seniūnijos kiemą papuošė V. Butkaus sukurta Žolinei skirta skulptūra.
Taip pat, anot specialistės, planuojamas dar vienas edukacinis užsiėmimas – vainikų pynimas su Ekaterina Klimaševskaja (gim. 1929 m.).
Įgyvendinant šį projektą, taip pat buvo surengtas praktinis seminaras – paskaita „Pažink ir surink žolynų puokštę Pabaisko pievose“. Seminarą vedė gydytoja, žolelių žinovė Algita Kugrenaitė-Korolkevič.
