Spausdinti šį puslapį

Teatro dieną – sveikinimai ir spektaklių laukimas

Prieš porą metų įsikūrusio mėgėjų teatro debiutas buvo pastebėtas. Prieš porą metų įsikūrusio mėgėjų teatro debiutas buvo pastebėtas.

Arvydas PĖŠINA

Kovo 27-ąją minėjome Tarptautinę teatro dieną. Ją mini ir Ukmergės teatro režisieriai bei aktoriai.

Apie tai, kokie teatrai gyvuoja mūsų rajone, kalbamės su Ukmergės kultūros centro ir jo skyrių teatrų režisieriais.

1986 m. tuomečiuose kultūros rūmuose įsikūrė teatras „63 kėdės“. „Tuo metu tai buvo naujos kultūros injekcija“, – prisimena jo režisierius Vytautas Česnaitis. Šiose patalpose įvyko ir pirmasis Ukmergės Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susirinkimas.

Kaip pasakojo režisierius, pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo keliaujama po rajono kultūros namus. Spektakliai buvo populiarūs.

Vėliau sunkmetis paveikė žmones – jie pradėjo rūpintis, kaip išgyventi, kaip uždirbti pinigų. Kultūra tuo metu buvo nustumiama į šoną.

Pasibaigus karantinui, žiūrovai galės pamatyti naują teatro „63 kėdės“ spektaklį apie tremtį.

1991 m. buvo įkurta vaikų ir jaunimo teatro studija „Nykštukas“. Kaip pasakojo jos režisierė Tamara Kvieskienė, norėta, kad vaikai vaidintų vaikams. Į pirmas repeticijas susirinko 15 ketvirtokų ir penktokų. Metams bėgant, vaikai virto paaugliais, keitėsi spektaklių formatas. Laikui einant, vaikų daugėjo, studijoje buvo sukurtos trys grupės skirtingo amžiaus aktorių.

Ar sudėtinga išlaikyti jaunuosius aktorius? Režisierė sako, kad po pirmų metų labai mažai vaikų nustoja lankyti studiją. Vaidindami vaikai atsikrato to, kas jiems kliudo. Pavyzdžiui, kompleksų, baimės viešai kalbėti. Teatras moko scenos kalbos ir viešo pasirodymo. Laikui bėgant dingsta baimė, kai nežinai, ką pasakyti, atsiranda kolektyvinis darbas – jeigu aktoriai kažką padaro ne taip, to žiūrovas gali ir nepamatyti.

Studija per visą gyvavimo laiką sukūrė per 40 spektaklių. Patys mažiausieji spektaklius rodo studijoje, o vyresnieji važinėja į festivalius, konkursus, patys rengia Vaikų ir jaunimo teatrų festivalį „Nenuoramos“. Pirmas, įvertintas respublikoje, studijos spektaklis buvo pagal V. Bubnio pjesę sukurta „Kaltė“.

Ką teatras duoda režisieriui, aktoriui ir žiūrovui? „Stebuklą“, – sako T. Kvieskienė, o didžiausias įvertinimas, pasak jos, žibančios aktorių ir žiūrovų akys.

Kasmet kultūros centre sukuriami ir kalėdiniai spektakliai, kuriuose vaidina ir mažieji „Nykštuko“ aktoriai, ir suaugusieji aktoriai iš Siesikų, Taujėnų teatrų, taigi „Nykštuko“ aktoriai jau vaidina lygiagrečiai su suaugusiaisiais.

Šalia teatralų dažnai vaidina ir vaikų bei jaunimo šokių kolektyvai. Toks masiškumas, spalvingumas lemia, kad kultūros centro salė būna pilna.

Prieš porą metų kultūros centre įsikūrė mėgėjų teatras, vadovaujamas Skaistės Vasiliauskaitės-Dančenkovienės. Teatro debiutas buvo pastebėtas. Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūroje „Atspindžiai“ už spektaklį D. Čepauskaitės „Aš tave užmiršau“ jo režisierei šiemet paskirta nominacija „Ryškiausias debiutas“.

Režisierė sako, kad teatras ją viliojo jau nuo vaikystės. Visada rūpėjo scena, užkulisiai, personažų išgyvenimai ir virsmas, paliečiantis žiūrovus. Bręsdama kaip asmenybė S. Vasiliauskaitė-Dančenkovienė teatrą ėmė suvokti kaip galimybę kalbėti žmonėms apie tai, kas svarbu. Ji tiki, kad menas pasaulį gali keisti į geresnę pusę.

Režisierė mano, kad pjesės pasirinkimas debiutui yra svarbus žingsnis, nes pirmuoju kūriniu teatras prisistato, koks jis bus, kuria kryptimi eis. Pasirinkdami D. Čepauskaitės „Aš tave užmiršau“ apie lietuvio ir žydaitės meilę, sužlugdytą karo įvykių, kūrėjai galvoja apie savo miestą, temą ir išraišką. Norėta kalbėti apie tai, kas skauda, bet džiugino pjesės šviesios akimirkos, humoras.

S.Vasiliauskaitė-Dančenkovienė pastebi, kad debiutuoti tarp dviejų karantinų nebuvo lengva. Tačiau komisijos įvertinimas yra ir džiaugsmas, ir paskatinimas, ir įpareigojimas. Šis įvertinimas kolektyvą įkvepia kurti toliau.

Vienas ryškiausių mėgėjų teatrų kultūros centro skyriuose – Taujėnų mėgėjų teatras ,,Bičiuliai“. Jo įkūrėja ir režisierė Laima Jančiauskaitė pasakoja, kad istorija prasidėjo 1997 m., kai į tuo metu Taujėnų kultūros namuose dirbusių L. Jančiauskaitės ir Jurgitos Levickienės rankas pateko V. Bladykaitės pjesė „Ženteliai“.

Pirmaisiais aktoriais tapo Jolanta ir Rolandas Janickai, Daiva ir Hubertas Žižiai, Algis Padolskis, Vidmantas Krikštaponis. Prie teatro prisijungė moksleiviai. 1998 m. balandžio 13 d. įvyko spektaklio premjera.

Iš viso teatro veikloje yra dalyvavę per 30 žmonių. Nuo 2002 m. Taujėnuose organizuojami tarptautiniai mėgėjų teatrų festivaliai „Prie dvaro“, kuriuose dalyvavo mėgėjų teatrai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Prancūzijos.

„Bičiuliams“ vadovaujantis, pats scenai 23-ejus metus „atidavęs“ Taujėnų bendruomenės pirmininkas Vidmantas Krikštaponis sako, kad teatro „atrama“ – vaidinančios šeimos ir žingeidus jaunimas. Kviečiant saviveiklininkus, reikia žinoti jų norus, galimybes ir net motyvaciją.

Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūroje „Atspindžiai“ nominaciją „Ryškiausias antro plano vaidmuo“ už spektaklio „Jaunikis iš Kauno“ Jono Kanapinsko vaidmenį šiemet gavo „Bičiulių“ aktorius, rajono meras Rolandas Janickas. Paklaustas, kaip pavyksta suderinti darbą ir hobį, meras sakė, kad hobis leidžia pajausti gyvenimo pilnatvę, padeda atsipalaiduoti po darbo. Aktorystė, dainavimas leidžia išlaikyti gyvenimo pusiausvyrą.

Siesikų kaimo teatrui „Pantis“  vadovauja Valentina Karaliūnienė. Šiemet 27-erių metų sukaktį minėsiantis teatras kasmet pastato po vieną ar kelis spektaklius pagal K. Sajos, Vydūno, Žemaitės, S. Kepsnio ir kitų autorių veikalus. Kolektyvas dalyvauja rajoniniuose renginiuose, vyksta vaidinti į kitus rajonus.

Veprių skyriaus mėgėjų teatrui „Palėpė“ vadovauja Rasa Šimonienė. 1999 m. susibūręs kolektyvas kasmet žiūrovams padovanoja po naują premjerą. Teatralų repertuarą sudaro pjesės apie senąjį Lietuvos kaimą, papročius, buitį. Vaidinamos įvairios lietuvių rašytojų komedijos, kuriamos intermedijos. Vepriškiai rodo spektaklius savo ir kitų rajonų žiūrovams.

Kultūros centro Žemaitkiemio skyriaus Valų mėgėjų teatrui „Plaštaka“ vadovauja Alė Ališauskienė.

Teatras savo stilistika artimas klojimų teatrams. Pirmasis jo vaidinimas – A. Kazakevičienės „Kaip velnias akmenį nešė“ mėgėjų teatrų šventėje-konkurse „Klėtelė“ pelnė tarmiškiausio spektaklio nominaciją. Teatras „Plaštaka“ – dažnas svečias Panevėžio Užgavėnių šventėse bei rajono bendruomenių renginiuose.

Tarptautinės teatro dienos proga aktoriai ir režisieriai sveikino vieni kitus. Tiki, kad pasibaigus pandemijai visi grįš į sales ir vėl pasiners į paslaptingą spektaklių atmosferą.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)