Festivalis „Debesų avytė“, skirtas lėlių teatro žanrui pristatyti ir populiarinti, pradėtas 1992- aisiais ir po pertraukos buvo rengiamas kas dvejus metus iki 2007-ųjų. Tačiau ne visų festivalių informacija liko spaudoje. Apžvelkime tai, kas liko.

Lėlių teatras Ukmergėje turi ilgametes tradicijas. 1997-aisiais Kultūros rūmuose pradėjusi dirbti režisierė Natalija Velikarodnych (dabar Kovarskienė) subūrė sėkmingai veikusį vaikų lėlių teatrą. Ilgainiui teatras išaugo – jame veikė jaunimo ir suaugusiųjų grupės.

Penkiolikmetis Matas Čamanas jau dabar tvirtai apsisprendęs, kuo bus ateityje – kunigu. Nuo vaikystės bažnyčioje patarnaujantis jaunuolis dabar yra Kauno arkivyskupijos ministrantas, laisvalaikiu mėgsta keliauti dviračiu, vyksta į piligrimines keliones.

Ukmergės autobusų stoties patalpose keleivius pasitinka ir išlydi pianinas, ne vienam suteikiantis gerų emocijų.

 „Kambario“ teatras, debiutavęs 1997-aisiai ir paskutinį spektaklį pristatęs 2015-aisiais, Ukmergei padovanojo kamerinio teatro erdvę, dvylika spektaklių, festivalį. Už viso to – Juliaus Zarecko povyza, o tiksliau, meninio pasaulio matymas ir pajautimas. Kalbamės su juo apie teatro įkūrimą, spektaklius.

Ukmergės kultūros centro pastate atskiras įėjimas veda į „Kambario“ teatrą. Kadaise teatro svajotojai susibūrė į kolektyvą, pasivadinusį „Kambario“ teatras. Šis kolektyvas sukūrė ne vieną spektaklį, išsiskyrusį savita teatrine kalba bei estetika. O pačių rankomis įkurta erdvė ir šiandien gyva. 

Kiekvienas daiktas scenoje – dekoracija, kostiumas, kaukė, rekvizitas – turi savo istoriją. Ukmergės kultūros centro scenografė Silvija Puodžiūnaitė papasakojo, kaip gamino Vilkmergių kaukes misterijai „Vilkošvaistės“, kurios premjera vyko 2023 metų vasario 16-ąją. 

Silvija Puodžiūnaitė yra Ukmergės kultūros centro scenografė. Įgijusi scenografės specialybę ir patirties skirtinguose teatruose ji prieš penkerius metus grįžo gyventi ir dirbti Ukmergėje. Dabar jos darbai puošia įvairias šventes bei teatrų kolektyvų pastatymus.

Mėgėjų teatro aktorė Karolina Kornejeva, iki šiol vaidinanti spektakliuose, dalijasi prisiminimais apie savo pirmuosius žingsnius scenoje – jie žengti teatre „63 kėdės“, režisieriui Vytautui Česnaičiui statant Kęstučio Česnaičio „Mirtininką“. Repeticijos, teatro aplinka, atmosfera, įvairiausi daiktai studijoje, pokalbiai tarp repeticijų – visa tai užbūrė meile teatrui visam gyvenimui.

Po miesto eglės įžiebimo renginio, kurio metu Ukmergėje pirmą kartą buvo dalijama maltiečių sriuba, keletas ukmergiškių pasakojo norėję paremti, bet neradę dalijimo vietos.