„Šilo“ mokyklos moksleiviai jau ne kartą pasižymėjo panašiose varžybose. Želviškiams, sportuojantiems pagal neformaliojo vaikų švietimo programą, tai buvo pirmosios varžybos. Sportininkams reikėjo pademonstruoti techniką bei kovoti.

Varžybose dalyvavo Dovydas Skapas, Erikas Beliukevičius, Erneidas Valskys, Viltė Imbrasaitė, Arnas Juzėnas, Matas Ruzgys, Enrika Mikolaitytė, Saulė Narbuntaitė, Nida Nekrašiūtė, Rokas Kalesnykas, Vytautė Kalesnykaitė, Lukas Paplauskas, Kamilė Matulytė. Visi jie grįžo su taurėmis.

„Rezultatais visi esame labai patenkinti. Svarbiausia yra ryžtas ir tikėjimas savimi, o to nepritrūko nė pas vieną sportininką“, – džiaugiasi vaikų treneris A. Digaitis.

Nudobė jautį

Kiokušin karatė – vienas iš japonų kovos menų stilių, kurį 1964 metais sukūrė Masutatsu Oyama. Išvertus iš japonų kalbos vadinamieji kiokušininkai reiškia absoliučios tiesos bendruomenę, rašoma karatė mokyklos „Saulės ženklas“ tinklalapyje.

M.Oyama gimė 1923 m. liepos 27 d. pietvakarių Korėjoje netoli Seulo. Dvidešimt dvejų metų vaikinui jau nebuvo lygių karatė sporto pasaulyje. Tuo metu karatė vis dažniau tampa žaidybine sportine – nebe kontaktine – dvikova. Būdamas 24-erių jis nusprendė iškeliauti į kalnus, kad galėtų vienatvėje susikaupęs tobulinti techniką, stiprinti dvasią ir kūną. Ten praleido 18 mėnesių, griežtai laikydamasis dienos režimo: treniruodavosi daugiau negu miegodavo.

Nusileidęs iš kalnų apsigyveno šalia gyvulių skerdyklos. Čia jam kilo mintis susigrumti su jaučiu. Dvikova baigėsi tuo, kad meistras nudobė jautį smūgiu į kaktą. Jo dvikovos su jaučiais buvo užfiksuotos kino juostose ir paplito po visą pasaulį.

Neimituoja

Dvasia, pasak M. Oyamos, yra pagrindas kovai. Jis karatė apibūdina kaip savo silpnybių nugalėjimą, atskleidžiant tai, kas yra tikra ir amžina.

Kiokušin karatė yra kontakto stilius. Varžybų metu draudžiami smūgiai rankomis į galvą, veidą, kaklą, nugaros ir stuburo dalį. Kojomis draudžiama smūgiuoti į sąnarius, tarpukojį. Draudžiami stumdymaisi, sugriebimai, mėtymai. Kovojama kontaktuojant – ne imituojant kovą.

Jaunimas – išskirtinis

Treneris A. Digaitis pasakojo, kad ši sportinė veikla mūsų rajone prasiplėtė nuo praeitų metų. „Pavasarį buvo pirmosios pažintinės karatė treniruotės Želvos gimnazijoje, o nuo rugsėjo treniruotės vyksta visu tempu. Mokinių susidomėjimas karatė užsiėmimais čia gan didelis – šiais metais registruotas 21 mokinys“, – sakė pašnekovas. Jų amžius įvairus – nuo 7 iki 18 metų.

„Jauniesiems kovotojams sekasi neblogai, jie labai stengiasi tobulėti mokantis šio kovos meno. Didžioji dalis susidomėjusiųjų yra merginos, kurios jau gali didžiuotis savo apgintais pirmaisiais diržais bei pirmomis varžybų taurėmis tapus prizininkėmis. Želvos gimnazijos vaikus galiu pagirti: tai turbūt pirmoji mokykla, kurioje visi sveikinasi, yra nuoširdūs ir mandagūs, ko pastaruoju metu tikrai trūksta tarp jaunimo“, – pastebi treneris.

Tenka riboti

Pasakojo, kad pasiruošimas varžyboms vyksta intensyviai. Tada užduotys būna kitokios nei per įprastas treniruotes.

„Pasiruošimo etape didelį dėmesį skiriame smūgiavimo technikai, fizinės jėgos didinimui bei ištvermės lavinimui, – vardija A. Digaitis. – Jauniems kovotojams dar nėra didelių reikalavimų dėl mitybos. Dažniausiai prašau, kad valgytų kuo mažiau nesveiko maisto bei saldumynu, nes tai – didžiausias priešas gerai savijautai ir rezultatams. O tarp suaugusiųjų jau viskas šiek tiek kitaip. Pačiam yra tekę per dvi savaites mesti 9 kg iki varžybų, kad papulčiau į norimo svorio kategoriją.“

Tai, neslepia jis, yra didelis iššūkis tiek fiziškai, tiek psichologiškai: „Kuo daugiau riboji save, tuo daraisi piktesnis, organizmas senka, lūkesčiai ir norimas rezultatas – dideli, o tai sudėlioti į vietas tikrai nelengva. Treniruotės vyksta su papildomais drabužiais, kad netektum kuo daugiau skysčių. Iš maisto raciono išimami angliavandeniai, paliekami tik baltymai ir – ribotais kiekiais. Paskutinėmis dienomis ribojamas skysčių vartojimas, ir viskas tik dėl to, kad užlipus varžybų dieną ant svarstyklių matytum norimus skaičius.“

Salė – antri namai

Pats pašnekovas šiame sporte – dvyliktus metus. Pernai apsigynė 2 dan – antro laipsnio juodą – diržą. Diržai – karatė stiliuose naudojama rangų sistema. Yra mokinio (kiu) ir meistro (dan) meistriškumo laipsniai. Dan japoniškai – lygis, laiptelis.

Jis sako karatė salėje būnantis beveik kasdien: „Ten – mano antri namai. Kadangi šį sportą pradėjau vėlai, varžybose dalyvaudavau tik mėgėjų lygoj. Ir net pats nepastebėjau, kada visa tai perėjo į profesionalų lygį. Visada varžybose dalyvaudavau svorio iki 80 kg kategorijoje, bet praeitais metais teko pirmą kartą dalyvauti iki 90 kg ir Lietuvos taurės varžybose lipti ant aukščiausios pakylos. Taip pat šiemet pirmą kartą dalyvavau ir kata (technikos demonstravimas) Lietuvos čempionate, kuriame laimėjau 3 vietą. O kažkada visa tai atrodė tik svajonė...“

Tapo pirmuoju

Baigęs trenerio kursus jis tapo oficialiu karatė treneriu. Dabar tai – ir hobis, ir pagrindinė darbo veikla.

„Matydamas, kad Ukmergėje dar nėra kiokušin karatė būrelio, nusprendžiau būti pirmas ugdant jaunąją kartą šioje kovos menų srityje, – šypsosi treneris. – Šiandien Ukmergėje ir Želvoje sportuoja apie 40 sportininkų. Kitais metais, tikiuosi, prie mūsų karatė šeimos prisijungs dar daugiau narių. Lietuvoje šis sportas vienija apie 8 000 sportininkų, tai yra antra sporto šaka po krepšinio pagal populiarumą.“