Ukmergės kovų menų naujienos, kikboksas, dziudo, karatė
Ukmergės žinios

Ukmergės žinios

Primename, kad šalyje sugriežtintos kontrolės priemonės.

Ukmergės ligoninėje pastatytas naujas kompiuterinis tomografas.

Arvydas PĖŠINA

Prisimenant prieš 31-us metus įvykusį Baltijos kelią, Baltijos šalių bėgikai nubėgo tą patį kelią – nuo Vilniaus iki Talino.

Arvydas PĖŠINA

Rugpjūčio 23-iąją kasmet prisimenami už tėvynės laisvę kovoję Lietuvos partizanai, skaudžios netektys, kurias atnešė Sovietų Sąjungos ir Vokietijos paktas. Tą dieną kalbomis, prisiminimais pagerbiami žmonės, žuvę ir kovoję už šalies Laisvę, prisimenamas Baltijos kelias.

Janina BADOKIENĖ

LPS „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ nariai lankėsi Kulionių kaime, Molėtų rajone, kur įsikūrusi Molėtų observatorija. Čia esantį Lietuvos etnokosmologijos muziejų įkūrė profesorius daktaras Libertas Klimka ir daktaras Gunaras Kakaras 1990 m.

Muziejuje pristatomi žmogaus ryšiai su kosminiu pasauliu tautų kultūroje, moksle, astronomijoje, kosmonautikoje, kosmologijoje, filosofijoje, mene.

Pirmiausia apžiūrėjome lauko ekspozicijoje esantį akmenų ratą. Tai dr. G. Kakaro įgyvendinta idėja. Jis fiksuoja keturias pasaulio šalis ir Saulės tekėjimo bei nusileidimo kryptis ilgiausių ir trumpiausių dienų laikotarpiais. 2003 m. G. Kakaras kreipėsi į šalies apskričių administracijas, ragindamas atvežti po didelį akmenį iš kiekvienos Lietuvos apskrities ir taip simboliškai sustatyti į vieną, visą Lietuvos ratą. Akmenys atvežti iš Vilniaus, Panevėžio, Utenos, Klaipėdos, Telšių ir Kauno. Kalendorinis akmenų ratas tapo Saulės disku su aštuoniais iš mažesnių akmenų suformuotais spinduliais.

Šalia išdėstyti planetų modeliai, sudarantys mūsų Saulės sistemą, su aprašais.

Čia pat stovi didelis kaltinis Saulės laikrodis. Sakoma, kad tai – didžiausias kaltinis rankų darbo erdvinis Saulės laikrodis Lietuvoje, primenantis, kad kažkada žmonės suprato, jog neskaidraus kūno šešėlio ilgis bei padėtis erdvėje priklauso nuo Saulės padėties danguje. Pasiglaustėme prie savo gimimo mėnesių medinių skulptūrų rate.

Pirmojoje salėje galėjome pasijusti lyg kosmose. Visiškoje tamsoje švytėjo tik paukščių tako, kitų žvaigždynų imitacijos.

Ekskursijos vadovas pasakojo, kad dangaus šviesulių pažinimas žmonijai buvo reikalingas jau civilizacijos pradžioje. Pirmiausia – kalendoriui susidaryti. O čia jau kiekviena tauta savaip spręsdavo šį uždavinį. Ekskursijos vadovas priminė metų, mėnesių, kalendorių atsiradimo istorijas. Parodė pavyzdžius, kaip audinių ir drožinių ornamentuose galima išskirti, kaip lietuviai išreikšdavo supratimą apie pasaulio erdvę ir laiką.

Iš viso aplankėme penkias sales, kur išgirdome daug faktų apie dangaus pažinimo raidą, teleskopus, sužinojome planetų, žvaigždynų, žvaigždžių, ūkų, spiečių, galaktikų pavadinimus, juodąsias skyles, šviesmečius, kosmonautiką, nežemiškos gyvybės paieškas...

Kosmonautikos salėje pateikti duomenys apie lietuvius, kurie susiję su kosmosu. Eksponuojama lietuvio Kazimiero Semenavičiaus, mokslininko ir artilerijos inžinieriaus, kuris savo išradimais stebino visą Europą, 1650 m. išleista knyga „Didysis artilerijos menas“ (pirmoji dalis), išpopuliarėjusi iškart po išleidimo. Išleista lotyniškai Amsterdame, jau po metų ji buvo verčiama į prancūzų kalbą.

Du šimtmečius ši knyga Europoje laikyta vienu iš geriausių artilerijos vadovėlių. Joje pirmą kartą detaliai aprašytos raketų savybės ir jų konstravimo bei panaudojimo galimybės.

Yra lietuvio kosmonauto Rimanto Antano Stankevičiaus, žuvusio aviacijos šou metu Italijoje 1990 m., šalmas, aprangos detalės. Nuo 1984 m. jis rengėsi skrydžiui daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu „Buran“ ir mokėsi jį valdyti. Sugriuvus Sovietų Sąjungai bandymai buvo nutraukti.

Pateikti duomenys apie lietuvių kilmės amerikietį profesionalų astronautą Karolį Džozefą Bo Bobko, kuris su trimis skirtingais JAV erdvėlaiviais į kosmosą pakilo tris kartus.

Eksponuojamas lietuvių mokslininkų 1982 m. sukurtas aparatas „Fiton-3“, kuriuo jie pirmą kartą pasaulio istorijoje nesvarumo sąlygomis išaugino augalą (baltažiedį vairenį). Buvo patvirtinta, kad kosminė daržininkystė yra įmanoma, o Lietuvos mokslininkų vardai įrašyti kosminių tyrimų metraščiuose.

Įsiminė gido pasakojimas, kad kada nors mūsų planetą gali sunaikinti Saulė. Kas milijardą metų padidėjantis Saulės šviesos kiekis reiškia, kad maždaug po 3,5 mlrd. metų ji šviestų 40 proc. šviesiau. Tada užvirtų vandenynai, būtų sunaikintas atmosferos drėgmės balansas, planeta taptų karšta, sausa ir nederlinga.

Kita versija, kad Saulei užteks branduolinio kuro dar 5 milijardams metų. Po to ji ims plėstis, taps raudonąja milžine ir, padidėjus gravitacijai, įtrauks žemę kaip juodoji skylė.

Arba ilgainiui nusimes savo viršutinius sluoksnius, o likęs branduolys susitrauks ir Saulė taps baltąja nykštuke. Tada lėtai nyks ir taps blyškiu objektu, o žemėje gyvybės neliks dėl atšalimo...

Į muziejų buvome atvykę vakarop, tad sutemus baigėme dieninę ekskursiją pakerėti vaizdų, sužavėti įspūdingų pasakojimų, suvokdami, jog mūsų protui sunku įsivaizduoti, kur Visatos pradžia ir kur jos pabaiga.

Naktinė ekskursija prasidėjo visai sutemus. Dangus buvo tiesiog nuostabus, atrodė, kad čia, kaime, žvaigždžių daugiau nei Ukmergėje...

Pakilome į bokštą, kur teleskopu stebėjome penkis objektus ir vėl klausėmės pasakojimų apie žvaigždes, planetas, jų palydovus. Žiūrėjome į ryškiausią Lyros žvaigždyno žvaigždę Vegą, į penktąją pagal nuotolį nuo Saulės sistemos planetą, dujinę milžinę – Jupiterį.

Stebėjome planetą milžinę Saturną, antrą pagal dydį Saulės sistemos planetą. Lyros žvaigždyne matėme sprogusios žvaigždės paliktą ūką, Heraklio žvaigždyne – Heraklio ūką.

Prieš kiekvieno objekto stebėjimą vadovas aiškino, ką turime pamatyti ir kodėl.

Džiaugėmės, kad jautėmės lyg priartėję prie neaprėpiamo kosmoso platybių. Vadovas dar skyrė laiko žvaigždžių stebėjimui lauke, lazeriu rodė žinomas ir nelabai girdėtas žvaigždes.

LPS „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ nariai šį muziejų aplankė vykdydami projektą „Pabūkime drauge“.

2020-08-20 portale ukzinios.lt ir 2020-08-21 leidinyje „Ukmergės žinios“ paskelbtas Kristupo Krivicko „tyrimas“. Mažiau pastabus skaitytojas taip galėjo suprasti Ukmergės ligoninę ir jos darbuotojus šmeižiantį tekstą, kurio antraštė skambiai skelbia „K. Krivicko tyrimas“. Ir tik teksto pabaigoje nurodyta, kad tai politinė reklama: tekstas, už kurio publikavimą sumokėta. Moki pinigus ir rašai ką nori – tokia ta rinkimų į Seimą kampanijos tvarka?

Kai pirmą kartą susidūrėme su kaklajuostėmis, kilo šioks toks ažiotažas. Apie 2000 metus Lietuvoje atsiradusios paprastos kaklajuostės tapo savotišku papuošalu. Dabar jos – darbinio garderobo dalis. Kurjeris ant kaklo pasikabinęs savo darbo pažymėjimą, biuro darbuotojas taip pat tokį turi, o kartais net į biurą užsukusiems svečiams ant kaklo užkabina kaklajuostę su kortele „Svečias“. Toks aksesuaras nieko nestebina, bet taip buvo tikrai ne visada.

Lietuvos laukuose, miškuose, upėse esantys patys didžiausi akmenys – saugomi gamtos paminklai.

Ukmergės technologijų ir verslo mokykla pasidalijo informacija apie jų organizuotą stovyklą „Vasara kitaip“. Jos metu mokiniai surado naujų draugų, patyrė daug įspūdžių, įgijo žinių.

Rugpjūčio 20-osios vakarą Vepriuose vyras (gim. 1973 m.) smurtavo prieš savo sugyventinę (gim. 1972 m.).

Puslapis 12 iš 720

Kuponas Ukmergės žinios

Veterinarijos klinika

Ukmerges siluma

Vilkmerge restoranas

Už ką atiduosite savo balsą Seimo rinkimuose?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

Floros Studija

sale

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų