Li­na SUKACKIENĖ

Kiek­vie­na nau­jų me­tų die­na at­ne­ša ko­kią nors nau­jie­ną ar prog­no­zę. Vi­si ta­da ją ap­ta­ri­nė­ja, dis­ku­tuo­ja.

Vals­ty­bės ly­gio nau­jie­na – gau­sus pre­ten­den­tų į LR Sei­mo na­rius skai­čius. Ir ne tik uk­mer­giš­kių, bet ir šiaip la­bai spal­vin­gų as­me­ny­bių. Ir dis­ku­tuo­ja da­bar Lie­tu­va – ką gi pa­si­rinks uk­mer­giš­kiai?

Aš ma­nau, kad pa­si­rinks. Juk svar­bu at­ei­ti bal­suo­ti, kad rin­ki­mai ap­skri­tai įvyk­tų. Svar­bu de­le­guo­ti į Sei­mą as­me­ny­bę, ku­ri my­li mū­sų kraš­tą, ku­ri pa­si­ren­gu­si dirb­ti šios že­mės žmo­nėms, o ne sa­vo as­me­ni­niam rei­tin­gui.

Pir­ma­die­nį Uk­mer­gės ra­jo­no apy­lin­kės teis­me bu­vo to­liau nag­ri­nė­ja­ma ra­jo­no va­do­vui Al­gir­dui Ko­pūs­tui iš­kel­ta ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­la. Ad­vo­ka­tui jo­je ir vėl daug kas pa­si­ro­dė ne­aiš­ku. Tuo me­tu po­sė­dy­je da­ly­va­vu­sią eks­per­tę la­biau­siai nu­ste­bi­no ži­nia, kad Uk­mer­gės li­go­ni­nė­je iš ne­blai­vių vai­ruo­to­jų ne­ima­mas krau­jas...

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Autorės nuotr. Al­gir­do Ko­pūs­to ad­vo­ka­tui Val­dui Ker­snaus­kui by­la ima at­ro­dy­ti dvi­pras­miš­ka.

Me­ro Al­gir­do Ko­pūs­to ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­los is­to­ri­jo­je taš­kas dar ne­pa­dė­tas. Teis­mo nu­ta­ri­mas, jog me­ras vai­ra­vo ne­blai­vus, ap­skųs­tas Vil­niaus apy­gar­dos teis­mui.

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Tre­čia­die­nį įvy­ku­sia­me sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­dy­je ra­jo­no me­ras Al­gir­das Ko­pūs­tas pa­tei­kė sa­vo veik­los ata­skai­tą. Jo tei­gi­mu, pra­ėju­sių me­tų veik­la bu­vo pa­žen­klin­ta sun­kme­čio ir tau­py­mo žen­klu, o op­ti­mis­ti­nius pla­nus te­ko de­rin­ti su re­a­lis­ti­nė­mis ga­li­my­bė­mis.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Ra­jo­no ta­ry­bos opo­zi­ci­ja ant­ra­die­nį svars­tė in­ter­pe­lia­ci­jos klau­si­mą dėl ra­jo­no me­ro Al­gir­do Ko­pūs­to at­si­sta­ty­di­ni­mo. Nu­spręs­ta siū­ly­ti ra­jo­no va­do­vui pa­čiam pa­si­trauk­ti iš pa­rei­gų. Ne­pri­ėmus to­kio spren­di­mo, lau­kia in­ter­pe­lia­ci­jos pro­ce­sas.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Mero A. Kopūsto likimą turėtų svarstyti tarybos nariai.

Gra­žų dar­bo su­kak­ties ju­bi­lie­jų šie­met mi­ni Uk­mer­gės kul­tū­ros cen­tro Sli­žių fi­lia­lo me­no va­do­vė Sta­sė No­vi­kie­nė. Pa­mi­nė­ti jos 40 kū­ry­bi­nės veik­los ju­bi­lie­jaus į Sli­žius su­gu­žė­jo drau­gai, bi­čiu­liai, bu­vę ir esa­mi ben­dra­dar­biai. Vi­si vien­bal­siai ti­ki­no – toks ta­len­tin­gas ir kū­ry­bin­gas žmo­gus – di­de­lė lai­mė kiek­vie­nai ben­druo­me­nei.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio ir asmeninio archyvo nuotr. Pas­ta­rų­jų me­tų S. No­vi­kie­nės su­bur­tas kū­ry­bi­nis per­liu­kas – Sli­žių fol­klo­ro an­sam­blis „Sie­ma­nys“.

Ne­se­niai vy­ku­sio­se „Ge­riau­sio mel­žė­jo var­žy­tu­vė­se“ da­ly­va­vo pen­ki mū­sų ra­jo­no ūki­nin­kai. Ko­mi­si­ja nė kiek ne­nu­olai­džia­vo ne tik ly­gio­mis su su­au­gu­siai­siais su­si­run­gu­siam, bet ir pri­zi­nę vie­tą už­ėmu­siam dvy­li­ka­me­čiui da­ly­viui.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Au­to­rės nuotr.Kon­kur­so da­ly­viai pa­si­ruo­šę at­lik­ti už­duo­tis.

Ne pa­slap­tis, kad me­lio­ra­ci­ja ša­ly­je iš­gy­ve­na ne pa­čius ge­riau­sius lai­kus – jau ge­rą de­šimt­me­tį šiai sri­čiai vals­ty­bė ski­ria be­ne ma­žiau­siai dė­me­sio ir biu­dže­to lė­šų. Sa­vo vil­tis UAB „Uk­mer­gės me­lio­ra­ci­ja“ va­do­vai sie­ja su Eu­ro­pos Są­jun­gos fi­nan­suo­ja­mais pro­jek­tais.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. UAB „Uk­mer­gės me­lio­ra­ci­ja“ di­rek­to­rius Jo­nas Le­vu­lis (de­ši­nė­je) ir val­dy­bos pir­mi­nin­kas Jo­nas Sta­kaus­kas.

Prieš Die­vą my­lė­ti „iki gra­bo len­tos“ pri­sie­kę uk­mer­giš­kė Ta­me­la Ja­no­vič ir Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­tis Rus­lan Fa­le­vič jau ket­ve­rius me­tus yra at­skir­ti. Jų vai­ke­lis ne­ga­li aug­ti su tė­vu.

Jo­li­ta ŽURAUSKIENĖ

Prieš po­rą me­tų „Uk­mer­gės ži­nio­se“ ra­šė­me apie šių dvie­jų jau­nų žmo­nių is­to­ri­ją. San­tuo­ką Vi­diš­kių Švč. Tre­jy­bės baž­ny­čio­je jie įre­gist­ra­vo 2005 me­tais spa­lio 22 die­ną. Pra­ėjus pus­me­čiui šei­ma, at­ėju­si į Uk­mer­gės ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­rių už­skai­ty­ti san­tuo­kos, bu­vo šo­ki­ruo­ta – jau­ni­kį iš sa­lės iš­si­ve­dė po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai.

Spar­ta­ku rū­pi­na­si ma­ma ir mo­čiu­tė.
Au­to­rės nuotr.

Lina SUKACKIENĖ

Darbo kolektyve – labai šventiška valanda. Net trys jubiliatės moteriškoje aplinkoje. Kai žmogus stovi ant penkiasdešimtmečio ar penkiasdešimt penkmečio slenksčio, įdomu į savo nugyventą laiką žvilgtelti per petį.

Pirmas žvilgsnis – į jaunystės jausmus. Prakalbome apie pirmą bučinį. Įdomu, kad jis jubiliates aplankė tarp 15 ir 18 metų. Ir visos kvatodamos kartojo tą patį: „Darželio nelankiau, tai taip ir atsitiko“. Reikia suprasti, kad gana vėlai. Juk pagal šiandienos tempus – tai lyg iš toli ateinantis aidas.