Va­le­ri­ja KUZINA

Va­sa­riui be­rie­dant vi­du­rio link šven­čia­me ne­ma­žai at­min­ti­nų da­tų.Net ke­lios jų vie­naip ar ki­taip su­si­ju­sios su svei­ka­ta.

Va­sa­rio 9-ąją ka­ta­li­kai pa­ger­bia kan­ki­nę Apo­lo­ni­ją. Ji ta­po odon­to­lo­gus vie­ni­jan­čiu sim­bo­liu. Kan­ki­nant įta­kin­go Alek­san­dri­jos val­di­nin­ko duk­rą, kad iš­si­ža­dė­tų Kris­taus ti­kė­ji­mo, bu­vo nau­do­ja­mos ir dan­tų rep­lės. Ga­liau­siai mer­ge­lė su­de­gin­ta ant lau­žo.

Zi­ta BATAITIENĖ

Per­li­po­me į ki­tą pu­siau­žie­mio kal­ne­lio pu­sę. Iš il­go mie­go at­bu­dęs bar­su­kas pri­mi­nė, jog rei­kia pa­si­tik­rin­ti šal­ta­jam pe­ri­odui su­kaup­tus iš­tek­lius. Ar ne­pri­trūks šie­no, mal­kų, mais­to at­sar­gų? Lai­kas pa­pur­ty­ti obe­lis, kad jos bū­tų vai­sin­ges­nės, pa­stuk­sen­ti į avi­lius, kad bi­tu­tės pa­bus­tų...

Sau­sio die­nos il­gė­ja, pil­nos įvy­kių, su­kak­čių, plau­kia kas­die­ny­bės ban­go­mis ar do­va­no­ja ne­ti­kė­tu­mus...

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Šią sa­vai­tę ša­ly­je pra­si­dė­jo Lie­tu­vos et­no­gra­fi­nių re­gio­nų me­tų ren­gi­niai. Nu­tar­ta 2015-uo­sius pa­skelb­ti to­kiais, įver­ti­nant tai, kad vie­na svar­biau­sių ES re­gio­ni­nės po­li­ti­kos kryp­čių yra re­gio­ni­nio, is­to­ri­nio ir kul­tū­ri­nio sa­vi­tu­mo iš­sau­go­ji­mas.

Skir­tin­gi re­gio­nai ski­ria­si tar­mė­mis, ap­ran­gos, el­ge­sio bruo­žais. Į tai ir no­ri­ma at­kreip­ti dė­me­sį iš­ti­sus me­tus vyk­sian­čiuo­se ren­gi­niuo­se. Uk­mer­gė­je jie bus or­ga­ni­zuo­ja­mi kul­tū­ros cen­tre, mu­zie­ju­je, bib­lio­te­ko­je, mies­te­liuo­se, kai­muo­se. Skam­bės fol­klo­ras, vyks pa­ro­dos, te­at­rų šven­tės, dau­gy­bė ki­tų ren­gi­nių.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Orai Lie­tu­vo­je to­kie pat aud­rin­gi, kaip ir pa­sau­lio įvy­kiai. Me­tai pra­si­dė­jo vėt­ro­mis ir net ura­ga­nu Bal­ti­jos pa­jū­ry­je.

Skau­du, bet pla­tų Pa­lan­gos pa­plū­di­mį grei­tai pri­mins tik nuo­trau­kos: de­ja, glo­ba­lus pa­sau­lio at­ši­li­mas pa­lie­čia ir mus.

Vie­na po ki­tos pa­sie­kia ir ži­nios apie karš­tus pla­ne­tos taš­kus, ne­ra­mu­mus ir aud­ras, be­si­plies­kian­čias tarp įvai­rių tau­ty­bių, ra­sių ar ti­kė­ji­mo žmo­nių.

Zi­ta BATAITIENĖ

Sau­sio pus­ny žy­di rau­do­na snie­ge­na, le­di­nė­mis gė­lė­mis puo­šia­si lan­gų kvad­ra­tai. Žie­ma ap­si­vil­ko bal­tą nuo­ta­kos suk­ne­lę... Ta­čiau stai­ga pra­si­dė­ję šal­čiai stai­ga ir bai­gia­si – le­dą kei­čia ba­lu­tės, sto­gų var­vek­lius – ver­kian­tys la­šai...

Pa­sau­ly­je vyks­ta grei­ta kli­ma­to kai­ta, kei­čia­si įvai­rias­pal­vė gam­ta, tad iš se­no­vės at­ėju­sios prog­no­zės nė­ra pa­ti­ki­mos...

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Per­si­ri­to­me per dar vie­nų me­tų bar­je­rą. Ti­ki­mės fe­jer­ver­kais ir šam­pa­no bu­te­lių pok­šė­ji­mais nu­bai­dę se­nų­jų me­tų bė­das. Di­des­nes vil­tis de­da­me į nau­juo­sius – juk ne vel­tui gruo­džio 31-oji lai­ko­ma blo­gų min­čių at­si­kra­ty­mo die­na.

Šie me­tai jau nuo pat pir­mos die­nos at­ne­šė di­de­lių po­ky­čių – į pi­ni­gi­nes jau de­da­me eu­rų ban­kno­tus, be­ria­me mo­ne­tas. Dar ne­tu­rin­tie­ji gry­nų­jų eu­rais lei­džia pas­ku­ti­nius li­tus ar bū­riuo­ja­si prie ban­ko­ma­tų. Psi­cho­lo­gai tei­gia, jog tu­rės pra­ei­ti ke­le­tas mė­ne­sių, kol įpra­si­me prie nau­jo­sios va­liu­tos. Pa­ta­ria­ma ati­džiai sek­ti sa­vo šei­mos fi­nan­si­nius veiks­mus ir par­duo­tu­vė­se ne­si­gun­dy­ti po eu­ro įve­di­mo vi­zu­a­liai eti­ke­tė­se su­ma­žė­ju­sio­mis kai­no­mis.

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Die­nas ir va­lan­das lai­kas žars­to lyg tas aguo­nas, ku­rias be­riam ga­min­da­mi kū­čiu­kus ar sal­dų ir svai­gi­nan­tį aguo­nų pie­ną. Ar­ba jos bė­ga nuo mū­sų, ar­ba mes ne­su­spė­jam jų pa­si­im­ti. Ir žiū­ri – vėl at­ėjo Nau­jie­ji. Spė­jom pa­ste­bė­ti ar ne – lai­kas ne­klau­sia, o mes – tik kas­die­ny­bės įkai­tai jo ran­ko­se...

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Sle­gian­ti tam­su­ma šią sa­vai­tę pa­sieks aukš­čiau­sią sa­vo ga­ly­bės taš­ką. Die­na sa­vait­ga­lį pa­ga­liau nu­stos trum­pė­ti ir jau greit mi­nu­tė­mis skai­čiuo­si­me jos lė­tą lė­tą il­gė­ji­mą.

Ar­tė­jan­čios šven­tos Ka­lė­dos krikš­čio­niš­ka­me pa­sau­ly­je – rim­ties ir su­si­kau­pi­mo me­tas. Ta­čiau tos ad­ven­ti­nės rim­ties kaž­ko­dėl vi­sai ne­si­jau­čia. At­virkš­čiai: tai – va­ka­rė­lių ir sma­gaus šur­mu­lio sa­vai­tės. Vie­nas iš­kil­min­gas ren­gi­nys ve­ja ki­tą, vie­nas ju­bi­lie­jus ar šven­tė už ki­tą tran­kes­nė ir sma­ges­nė.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Jau gy­ve­na­me ar­tė­jan­čių šven­čių nuo­tai­ko­mis. Ka­lė­di­ne at­ri­bu­ti­ka po tru­pu­tį puo­šia­si mies­tas – mirk­sin­čio­mis švie­se­lė­mis su­te­mą pa­si­tin­ka pre­ky­bos cen­trai, puo­šia­mos vit­ri­nos. Eg­lu­tės „dygs­ta“ įstai­go­se ir gy­ve­na­mų­jų na­mų lan­guo­se.

Zi­ta BATAITIENĖ

Vis tam­ses­nės su­te­mos iš dan­gaus ak­li­gat­vio nu­kren­ta ant mū­sų die­nų. Ei­na­me gruo­džio su­kaus­ty­ta že­me į Sau­lės grįž­tu­vių lau­ki­mo pra­džią.

„At­eis žie­ma. Ir liks tik keis­tos gė­lės – dvie­jų spal­vų – juo­dos tik ir bal­tos. / Bet sie­la lėks dar, ver­šis lyg pa­šė­lus virš lo­gi­kos gė­ly­no, virš gam­tos...“ – ra­šė uk­mer­giš­kis po­etas Ro­mas Rai­la.