Autorės nuotr. Regina ir Antanas Maželiai teigia, kad ekologija – tai gyvenimo būdas.

Tikina, jog tai – akivaizdus įrodymas, jog daržovės nebuvo pertręštos.

Paklaustas apie tai, ar ne naudingiau būtų ūkininkui, jei daržovės kuo didesnės užaugtų, A. Maželis sako, jog savo pirkėjams siūlo tai, ką ir patys valgo.

„Teorinių žinių, kaip tai padaryti, kad bulvės, morkos, kopūstai, kitos daržovės kuo daugiau išsipūstų, svorio „priaugtų“, tikrai pakanka ir man. Tačiau tam, kad jas parduodamas išloščiau „ant svorio“, neketinu to daryti. „Batonų“ mes neauginam“, – kirviu nukerta A. Maželis.

Ir priduria, jog ne dėl to, kad, auginant ekologiškus bei išskirtinės kokybės produktus, tikrintojų sulaukia gana dažnai. Tiesiog ekologiją supranta ne kaip kažkokią įsipareigojimų primestą produkcijos auginimo prievolę, bet kaip gyvenimo būdą.

Ūkininkas svarsto, kad pasirinkti daržovių auginimo būdą laisvės nemažai suteikia tai, jog jokių sutarčių nėra įpareigotas. Mat savo produkciją parduoda turguje – iš rankų į rankas, o su jokiomis maitinimo įstaigomis, prekybos tinklais nesusisaisto.

Dėl to ir gali nesiversti per galvą, trąšomis ir įvairiais chemikalais neprifarširuoti savo daržovių.

Pasigenda aiškumo

Turguje daržoves parduodantis ūkininkas nepeikia pas kaimynus ant prekystalių gulinčių lenkiškų daržovių, vaisių, uogų. Tačiau jis mano, jog teisinga būtų informuoti pirkėją užrašu, kur užauginta produkcija.

„Lenkiška produkcija, konkurencija iš dalies gerai – kainas pareguliuoja. Kiekvienas dirbam savo darbą: vieni augina, kiti perparduoda. Juk paprikos Lietuvos ūkininkai tikrai neaugina tiek, kiek vartotojui reikia“, – svarsto pašnekovas.

Tačiau neslepia, kad neretai ekologiškos ir išskirtinės kokybės produkcijos augintojams rankos svyra – konkurencija su chemiją be apribojimų naudojančiais augintojais nelygi.

Kenkėjų ir ligų nepažeista, lygi, graži ir nerealiai didelė daržovė daugeliui pirkėjų labiau patinka nei ta, kuria pasmaguriavo sprakšių ar grambuolių lervos.

Žmonėms dar reikia aiškinti, kad daržovės išvaizdoje atsispindi jos auginimo būdas. Jei nupurkštas chemikalais daržoves paragavę pilvais aukštyn krenta kenkėjai, neverta tikėtis, jog tos pačios nuodingos medžiagos nepateks ir į mūsų lėkštę.

Eksperimentai tęsiasi dešimtmečius

R. ir A. Maželių 40 hektarų ūkis yra Siesikuose. Ūkininkai augina javus – kviečius, rugius, kvietrugius, miežius. Tačiau didžiausią dirbamos žemės dalį užima daržas.

Nors A. Maželio ūkininkavimo stažas solidus – apie 15 metų, tačiau jis prisipažįsta, kad ieškojimų, pažinimo procesas tebesitęsia.

Jis net daugelį kitų ūkininkų patikrintų „aksiomų“ apeina – norisi pačiam eksperimentuoti. Pavyzdžiui, sako, kad šiuo laiku dauguma ūkininkų bulves nuo maro jau keletą kartų purškė.

„O mes tempiam iki galo. Dažniausiai purškimą nuo maro taip ir „prašokam“, kol bulvės žydi. Kai jau peržydi, jei ir užpuola, atiduodam marui – bulvės iš bulvienių jau būna atsiėmusios tai, ką ir turėjo pasiimti“, – apie savo ūkio ypatumus pasakoja pašnekovas. Geriausiai tai pavyksta su ankstyvųjų bulvių veislėmis.

Taip pat, kaip su maru, „tempiama“ ir su koloradais. Ūkininkas juokauja, jog jų bulvės turi išties gerus, jas kasdien lankančius šeimininkus – žmona Regina kas rytą apeina, apžiūri, ar dar įmanoma vabalams neskelbti „cheminio karo“.

Nuo piktžolių bulves dažniausiai gelbėja taip pat ne chemikalais – arkliuką pasikinkęs apvagoja. Sako, kad taip jas prižiūri senu įpratimu ir įsitikinimu, kad arkliu ariant pasiekiama geresnių rezultatų nei technika.

Morkų, kurių pasėjo apie 20 arų, ūkininkas šiemet taip pat visai nepurškė nuo kenkėjų ir ligų. Bet užtat labai kruopščiai joms dirvą rinko, kad būtų smėlinga. Kadangi prieš tai pūdymą laikė, trąšų prireikė visai nedaug.

Ekologiją supranta plačiai

Tačiau šios „eksperimentinės“ priemonės, anot A. Maželio, tikrai nereiškia, kad daržoves įmanoma užauginti visai nenaudojant cheminių priemonių. Kartais pradelsus purškimą liga daržą nuniokoja per 2–3 dienas.

„Kad ekologiškus javus galima užauginti, tikiu. Tačiau prieš tą, kuris be jokių chemijų daržoves užaugina, kepurę tikrai nusiimsiu“, – sako jis.

Šalia pagrindinių daržovių, kurias ir „pažįsta“ geriausiai, ir prekybos paklausa užtikrinta, susigalvoja išbandyti retesniųjų auginimo ypatumus.

Žirniai, anot jo, – aikštinga daržovė. Pirkėjai žirnius graibstyte išgraibsto, tačiau problema yra ta, kad beveik visos žirnių ankštys sunoksta vienu metu ir jų realizacijos laikas labai sutrumpėja. O skaniausi ir saldžiausi jie tik keletą dienų.

„Kas iš to, kad plantacijas prisėsi – pardavimo galimybės vis tiek riboja“, – A. Maželis sako, kad jo žirniai keliauja ir į Vilniaus turgavietę.

Kad ekologija R. ir A. Maželiams yra ne tik be chemijos užauginta produkcija, bet ir jos pardavimo būdas, išduoda ant jų prekystalio stovinčios kraitelės.

Ūkininkai įsitikinę, jog daržovės, vaisiai, uogos nelabai dera su polietileniniais maišeliais, dėžutėmis ir kitokiomis plastmasinėmis pakuotėmis. Žemės ūkio produkcija, gamtos gėrybės mieliau draugautų su natūralių medžiagų pakuotėmis – krepšeliais, pintomis dėžutėmis.

Bulves ar morkas perkančiajam suberia į maišelį – juk nesubersi žmogui į sterblę. Tačiau mano, kad prie aplinkos teršimo mažinimo galėtume prisidėti visi. O pakaktų to, jei į turgų daržovių pirkti įprastume eiti krepšiais nešini...

Autorė: Ligita JUODVALKIENĖ