Iš laukų keliauja paskutinės daržovės

JAV am­ba­sa­dos dar­buo­to­jai, ruoš­da­mie­si He­lovino šven­tei, jau ne vie­ne­rius me­tus mo­liū­gus per­ka iš uk­mer­giš­kių – Le­on­po­lio kai­me ūki­nin­kau­jan­čių Stra­gių. Šei­ma džiau­gia­si, kad jų už­au­gin­tas pro­duk­tas pa­puo­šia ame­ri­kie­tiš­ką šven­tę.

 

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Lai­mos Stra­gie­nės eko­lo­gi­nis dar­žas – vie­nas di­džiau­sių Lie­tu­vo­je.


 

Eko­lo­gi­nio ūkio šei­mi­nin­kai Vin­cen­tas ir Lai­ma Stra­giai jau ke­lio­li­ka me­tų au­gi­na eko­lo­gi­nes dar­žo­ves. Vie­na mėgs­ta­miau­sių – mo­liū­gas.

L. Stra­gie­nė pa­sa­ko­jo, kad šių He­lovino sim­bo­lių jau ne pir­mus me­tus iš jų per­ka JAV am­ba­sa­dos dar­buo­to­jai. Šie­met jie įsi­gi­jo ke­lias de­šim­tis ne­di­de­lių įvai­rių rū­šių mo­liū­gė­lių.

Di­džiu­liai mo­liū­gai, kad ir kaip po­pu­lia­ri­na­mi, nė­ra la­bai mėgs­ta­mi pir­kė­jų. Vie­nas iš mi­nu­sų – pra­pjau­ta dar­žo­vė grei­tai gen­da, o di­de­lę ją su­val­gy­ti, kad ir kaip steng­sie­si, nė­ra pa­pras­ta. „Aš vi­sa­da ra­gi­nu mo­liū­gu da­lin­tis su ki­to­mis šei­mi­nin­kė­mis“, – sa­ko ūki­nin­kė. Ta­čiau pa­ste­bi – pir­kė­jams vis tiek la­biau pa­tin­ka ma­ži mo­liū­gė­liai.

Pas­ta­ruo­sius ke­lerius me­tus Stra­giai gė­ry­bė­mis kiek­vie­ną sa­vai­tę pre­kiau­ja sos­ti­nės Ty­mo tur­ge­ly­je ir kios­ke ne­to­li „Ak­ro­po­lio“. No­rin­tie­ji at­vyks­ta ap­si­pirk­ti ir tie­siai į Le­on­po­lį.

Ir kla­si­ki­nės, ir re­tes­nės

L. Stra­gie­nė pa­sa­ko­jo į sos­ti­nę kar­tą per sa­vai­tę ga­be­nan­ti per 20 rū­šių dar­žo­vių. Be kla­si­ki­nių – mor­kų, cu­ki­ni­jų, ko­pūs­tų – gau­su ir ne itin po­pu­lia­rių.

Ro­pės, ka­lia­ro­pės, la­pi­niai ko­pūs­tai, špi­na­tai taip pat no­riai ke­liau­ja į vil­nie­čių krep­šius.

Tarp re­tes­nių­jų – ir la­pi­niai bu­ro­kė­liai (man­gol­dai). Spe­cia­lis­tai tvir­ti­na, kad jų ver­tė pri­lygs­ta špi­na­tams.

Špi­na­tai už­ima svar­bų vaid­me­nį ūki­nin­kų asor­ti­men­te. Juos sė­ja per se­zo­ną ne kar­tą ir ne du, o bent 10. Au­gi­na pen­kių rū­šių sa­lo­tas, sė­ja prie­sko­ni­nių žo­lių – graž­gars­tes (ru­kolas), kra­pus, ka­len­dras, ba­zi­li­kus.

Šiais me­tais ūky­je la­bai ge­rai už­de­rė­jo ro­pės.

Ūki­nin­kai ne­gai­li joms pa­gy­rų. Sa­ko, jog tai ypač ver­tin­ga dar­žo­vė – tik­ras vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ra­lų šal­ti­nis. Dėl jo­se esan­čių nau­din­gų me­džia­gų ro­pes la­bai nau­din­ga val­gy­ti pa­ty­ru­s trau­mų, kau­lų lū­žių, jos pa­de­da grei­čiau už­gy­ti žaiz­doms, ko­vo­ja su dan­te­nų už­de­gi­mais, vei­kia nuo ate­ros­kle­ro­zės. Vir­tos ro­pės pa­de­da už­ki­mus, ne­te­kus bal­so. Ro­pės ge­ri­na imu­ni­te­tą, taip pat tai – liek­nė­jan­čiųjų dar­žo­vė. Tai pui­kus prie­das dar­žo­vių ir mė­sos troš­ki­niams. 

L. Stra­gie­nė au­gi­na ke­lias­de­šim­ties pa­va­di­ni­mų dar­žo­ves, ta­čiau no­rė­tų „pri­si­jau­kin­ti“ ir ar­ti­šo­kus bei Pe­ki­no sa­lo­tas.

Nuo­la­ti­niai uk­mer­giš­kių pir­kė­jai sos­ti­nė­je – ma­žus vai­kus au­gi­nan­tys ir jų svei­ka­ta be­si­rū­pi­nan­tys tė­ve­liai, tik dar­žo­ves pri­pa­žįs­tan­tys ve­ge­ta­rai ar tie­siog na­tū­ra­laus pro­duk­to iš­si­il­gę mies­tie­čiai.

Įdar­bin­ti šie­met leng­viau

Ūki­nin­kė ne­sle­pia – už eko­lo­giš­ką pro­duk­ci­ją žmo­nės jau įpra­to mo­kė­ti bran­giau. Ta­čiau ir ją pa­ga­min­ti kai­nuo­ja daug dau­giau. Vie­nas iš pa­grin­di­nių rei­ka­la­vi­mų to­kiems ūkiams – ne­nau­do­ti che­mi­nių prie­mo­nių nuo pik­tžo­lių, li­gų ir ken­kė­jų. O to­kiu at­ve­ju rei­kia la­bai daug ran­kų dar­bo – juk mil­ži­niš­kas dar­žas tu­ri bū­ti nuo­lat ra­vi­mas. Se­zo­no me­tu kas­dien jį pri­žiū­ri iki de­šim­ties dar­bi­nin­kų.

Tie­sa, ūkio šei­mi­nin­kė džiau­gia­si di­džiu­liu šiais me­tais įves­tu dar­bo ap­skai­tos pa­leng­vi­ni­mu – va­di­na­mai­siais pa­slau­gų kvi­tais: vi­si žmo­nės dir­ba le­ga­liai, vals­ty­bei mo­ka­mi mo­kes­čiai, o „po­pie­riz­mo“ – ma­žiau.

Ti­ki nau­da svei­ka­tai

Ar „ne­pra­slys­tų“, lau­kuo­se pa­bars­tę che­mi­ka­lų, juk taip pik­tžo­lės iš­nyk­tų, o ran­kų dar­bo su­ma­žė­tų? L. Stra­gie­nė ti­ki­na, kad apie tai ne­ga­li bū­ti net min­ties. „Pir­miau­siai, ne­ga­lė­čiau pir­kė­jams į akis pa­žiū­rė­ti, o an­tra – mil­ži­niš­ka ri­zi­ka – pa­tik­ri­ni­mo me­tu nu­sta­čius ne­leis­ti­nus che­mi­ka­lus, ne­tek­tu­me eko­lo­gi­nio ūkio sta­tu­so“, – kal­ba pa­šne­ko­vė. Ji tei­gia ti­kin­ti eko­lo­giš­ku­mo svar­ba ir pra­smin­gu­mu.

Vi­są gy­ve­ni­mą ka­bi­ne­te bu­hal­te­ri­nį dar­bą dir­bu­si L. Stra­gie­nė tik iš­ėju­si į pen­si­ją  pa­ni­ro į vi­sai ki­to­kią veik­lą – dar­žo­vių au­gi­ni­mą.

Sa­vo ūky­je ji nuo­lat eks­pe­ri­men­tuo­ja, ka­da ko­kias dar­žo­ves sė­ti, o apie dar­žo gė­ry­bių nau­dą svei­ka­tai yra su­kau­pu­si dau­gy­bę in­for­ma­ci­jos.

Pra­si­dė­jęs lap­kri­tis ūki­nin­kams – pas­ku­ti­nio der­liaus nu­ė­mi­mo me­tas. Į šil­tas pa­tal­pas jau se­niai su­neš­tos šal­čio bi­jan­čios gė­ry­bės. Tuo tar­pu vė­ly­vo­sios mor­kos, po­rai, kai ku­rie prie­sko­ni­niai au­ga­lai dar kan­triai ken­čia dir­vo­je, kad ant pir­kė­jų sta­lų pa­tek­tų kuo švie­žes­ni.

Autorė: Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų