Nuo pra­ei­to sa­vait­ga­lio į miš­kus bū­riais pa­si­py­lė gry­bau­to­jai. Tie­sa, kai ku­rie grįž­ta nu­si­vy­lę – jų ba­ra­vy­ky­nuo­se tuš­čia, o tuo tar­pu kai­my­nas iš ki­to miš­ko grį­žo pil­nu krep­šiu. Miš­ki­nin­kams tai ne­at­ro­do keis­ta...

 ...jie sa­ko, kad ba­ra­vy­kai vi­suo­se miš­kuo­se vie­nu me­tu aug­ti ne­pra­de­da.

Miš­ki­nin­ko pro­fe­si­ja – vie­na iš ne­dau­ge­lio, kuo­met ga­li „ne­skriaus­da­mas“ dar­bi­nių pa­rei­gų pa­si­ner­ti į su lais­va­lai­kiu sie­ja­mus ma­lo­nu­mus. Ypač jei esi pri­sie­kęs gry­bau­to­jas. Uk­mer­gės miš­kų urė­di­jos urė­das Vi­gan­tas Krau­ja­lis pri­si­pa­ži­no toks ir esąs.

Šie­met gry­ba­vi­mo se­zo­ną jis ati­da­rė La­ba­no­ro gi­rio­je, ta­čiau grį­žo tuš­čiu krep­šiu – ba­ra­vy­kai šiuo­se miš­kuo­se dar ne­pa­si­py­lė.

Urė­do tai ne­ste­bi­na – jis sa­ko, kad ba­ra­vy­kai pra­de­da aug­ti ne vi­suo­se miš­kuo­se iš kar­to. Miš­ki­nin­kai ir pa­ty­rę gry­bau­to­jai kas­met pa­ste­bi jų „ju­dė­ji­mą“ tam tik­ra kryp­ti­mi.

„Ba­ra­vy­kai pa­pras­tai „at­ei­na“ iš ku­rios nors pu­sės, taip pra­ei­da­mi per vi­są ša­lį. Toks „ju­dė­ji­mas“ ga­na ryš­kus ir mū­sų urė­di­jo­je – kai vie­no­je pu­sė­je gry­bau­to­jai gi­ria­si šim­tais ran­dan­tys, ki­toj – dar nė kva­po“, – pa­ste­bi pa­šne­ko­vas.

Anot jo, Lie­tu­vo­je šie­met pir­mie­ji ba­ra­vy­kai pa­si­ro­dė Že­mai­ti­jo­je. Kol pri­ėjo iki mū­sų ra­jo­no, te­ko šiek tiek pa­lauk­ti. Į Uk­mer­gės miš­kų urė­di­jos te­ri­to­ri­ją jie „įžen­gė“ iš šiau­rės ir šiau­rės va­ka­rų pu­sės. Tai uk­mer­giš­kiams gry­bau­to­jams ge­rai ži­no­mi Tau­jė­nų, Sie­si­kų bei Vi­liu­kų miš­kai.

Tuo pat me­tu pie­ti­nė­je urė­di­jos te­ri­to­ri­jos da­ly­je – ap­link Še­šuo­lius esan­čiuo­se miš­kuo­se, Šir­vin­tų ra­jo­ne – dy­gi­mas dar bu­vo ne­pra­si­dė­jęs ir gry­bau­to­jai iš miš­kų lin­do nu­ka­bi­nę no­sis.

Vie­tų ieš­ko pats

Miš­ki­nin­kai jau nuo vi­dur­va­sa­rio ne­at­si­gi­na klau­si­mų, ar jau dygs­ta ba­ra­vy­kai, kur ge­riau­si ba­ra­vy­ky­nai.

V. Krau­ja­lis ma­no, kad la­biau­siai „ata­kuo­ja­mi“ gi­ri­nin­kai ir ei­gu­liai. Jiems ten­ka iš­si­suk­ti nuo tie­sio­gi­nio at­sa­ky­mo – juk ir to­mis pa­čio­mis vie­to­mis vaikš­čio­da­mas vie­nas, žiū­rėk, krep­šį pri­ren­ka, o ki­to ir dug­nas ne­už­deng­tas.

Urė­das pa­ti­ki­no „tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi“ ne­si­nau­do­jan­tis ir gi­ri­nin­kų apie ba­ra­vy­kų au­gim­vie­tes ne­ka­man­ti­nė­jan­tis. Ta­čiau kar­tu su jais ap­žiū­ri­nė­da­mas ir ver­tin­da­mas miš­ke au­gan­čius me­džius, me­die­ną, pla­nuo­da­mas bū­si­mus dar­bus, akį vis už­me­ta ir po ko­jo­mis. Taip be­dirb­da­mas kas­die­ni­nius dar­bus, žiū­rėk, ir už­ei­ni gra­žų pul­ke­lį...

Iš­duo­da au­to­mo­bi­liai

Pa­sak V. Krau­ja­lio, vie­nas iš grei­čiau­siai plin­tan­čių gan­dų – apie dygs­tan­čius gry­bus. Vie­nas grį­žo pil­nu krep­šiu, tuoj kai­my­nai, ben­dra­dar­biai su­ži­no, iš jų – dar to­liau pa­sklin­da.

„Miš­kuo­se tuo­met la­bai leng­va jų au­gim­vie­tes ras­ti – kur tik su­sto­ja ko­kia ma­ši­na, tuoj ap­link ją dar de­šimt iš­si­ri­kiuo­ja. Toks au­to­mo­bi­lių „pa­ra­das“ iš­duo­da, kad ne­to­lie­se ba­ra­vy­ky­nas“, – gry­bau­to­jų gud­ry­bes at­sklei­džia pa­šne­ko­vas.

Ap­si­ri­bo­ja įspė­ji­mu

V. Krau­ja­lis tei­gia, jog nors gry­ba­vi­mo se­zo­nas miš­ki­nin­kams nė­ra pa­grin­di­nis gal­vos skaus­mas, kar­tais gry­bau­to­jų ant­plū­dis į miš­kus pro­ble­mų su­da­ro. Ypač urė­di­jos dar­buo­to­jams ne­pa­tin­ka, kuo­met au­to­mo­bi­liais try­pia­ma miš­ko pa­klo­tė ar ke­liai už­sta­to­mi taip, kad ne­pra­va­žiuo­ja miš­ki­nin­kų tech­ni­ka.

„Tvar­kin­gai aikš­te­lė­se ar ke­lio pa­kraš­ty­je su­sta­ty­ti au­to­mo­bi­liai miš­ki­nin­kams tik­rai ne­kliū­na, jais va­ži­nė­ti miš­ko ke­liais nie­kas ne­drau­džia“, – pa­ti­ki­no pa­šne­ko­vas.

Ma­žiu­kus ge­riau pa­lik­ti

Gry­ba­vi­mo Lie­tu­vos miš­kuo­se tai­syk­lė­se nu­ro­do­ma, ko­kio dy­džio gry­bus rink­ti. Pa­vyz­džiui, ne­ga­li­ma rau­ti vo­ve­rai­čių, ku­rių ke­pu­rė­lės sker­smuo ma­žes­nis kaip 1 cm, ir ma­žes­nių kaip 1,5 cm sker­smens ba­ra­vy­kų.

Už šiuos pa­žei­di­mus ga­li­ma su­si­lauk­ti ir bau­dos nuo 25 iki 100 li­tų.

Ta­čiau V. Krau­ja­lis sa­ko, jog urė­di­jos miš­ki­nin­kai ne­si­vai­ko gry­bau­to­jų ir jų krep­šių ne­tik­ri­na. Gi­ri­nin­kai ir ei­gu­liai pa­sta­bų pa­da­ro ne­bent dėl ne­tin­ka­mai pa­sta­ty­to au­to­mo­bi­lio.

„Tik­rai ne­tu­ri­me tiks­lo ką nors baus­ti – ap­si­ri­bo­ja­me tuo, kad pa­sa­ko­me, pa­mo­ki­na­me. Žmo­gus į miš­ką pail­sė­ti, at­si­gau­ti, ge­rų emo­ci­jų pa­si­sem­ti at­ei­na. Dau­gu­ma el­gia­si tvar­kin­gai, po gry­ba­vi­mo se­zo­no šiukš­lių itin daug ne­lie­ka“, – kri­ti­kuo­ti ne­lin­kęs V. Krau­ja­lis.

Su­pirk­tu­vių nė­ra

Ne pa­slap­tis, kad dau­ge­liui gry­ba­vi­mo pro­ce­sas yra kur kas ma­lo­nes­nis nei jų do­ro­ji­mas par­si­ve­žus na­mo. Ne vi­si gry­bus mėgs­ta ir val­gy­ti. To­kie „fa­na­ti­kai“ die­nos ra­di­nį mie­lai nu­neš­tų į su­pirk­tu­vę. Ta­čiau jų mū­sų mies­te tie­siog nė­ra. Šis ver­slas uk­mer­giš­kiams ne­pa­trauk­lus.

„Ma­nau, kad uk­mer­giš­kiai ne iš gry­bų gy­ve­na. Že­mės čia der­lin­gos, už­si­i­ma žem­dir­bys­te. Gry­baut ir uo­gaut be­lie­ka dzū­kams, ry­tų aukš­tai­čiams – ten dir­ba­mų že­mių ma­žiau, jos ne to­kios der­lin­gos“, – svars­to urė­das.

Už­dar­biau­ja tur­gu­je

Vis tik kai ku­riems uk­mer­giš­kiams gry­ba­vi­mas tam­pa se­zo­ni­niu ver­slu. Ne vel­tui sa­ko­ma, kad ge­riau­sias miš­ko veid­ro­dis – tur­ga­vie­tė. Čia kiek­vie­nais me­tais pir­miau­sia sku­ba­ma pa­tik­rin­ti, ar jau at­si­ra­do pir­mo­sios vo­ve­rai­tės, rau­do­ni­kiai, ba­ra­vy­kai.

Šį tre­čia­die­nį pre­kys­ta­liai bu­vo už­vers­ti ba­ra­vy­kais ir rau­do­ni­kiais. Di­džiu­lį krep­šį į tur­gų at­bo­gi­nu­si pre­kiau­to­ja pa­ti­ki­no, kad šis ba­ra­vy­kų au­gi­mo pe­ri­odas – jau į pa­bai­gą. Apie tai, ko­kia­me miš­ke rin­ko, ji ne­bu­vo lin­ku­si kal­bė­ti. Gry­ba­vi­mo vie­tų ne­iš­da­vė ir ki­ti par­da­vė­jai.

Be­veik vi­si gry­bai ant pre­kys­ta­lių su­rū­šiuo­ti ne tik pa­gal rū­šį, bet ir pa­gal dy­dį. Kuo ma­žes­nis ba­ra­vy­kas, tuo jis bran­ges­nis. Ma­žiau­sių, tin­ka­mų ma­ri­na­vi­mui, pus­ki­log­ra­mi­nė dė­žu­tė kai­na­vo 15–18 li­tų. Toks pat kie­kis di­de­lių – po 12 li­tų. Už į rieš­ku­tes tel­pan­čią rau­do­ni­kių krū­ve­lę par­da­vė­ja pra­šė 12 li­tų.

Ne­žiū­rint gry­bų gau­sos, kai­nos muš­ti pre­kei­viai ne­bu­vo lin­kę. Anot jų, gry­bus nuo pre­kys­ta­lių uk­mer­giš­kiai ir to­kio­mis kai­no­mis šluo­te šluo­ja – apie 10 va­lan­dą ry­to dau­ge­lis jau bu­vo vis­ką par­da­vę.

************

Se­no­vi­niai gry­bų ap­do­ro­ji­mo bū­dai

Mū­sų mo­čiu­tės gry­bus žie­mai daž­niau­siai džio­vin­da­vo, sū­dy­da­vo ar­ba rau­gin­da­vo.

Džio­vi­ni­mas

Džio­vin­ti ga­li­ma vi­sus ba­ra­vy­ki­nius, vo­ve­rai­tes, ūmė­des. Net ke­le­tą me­tų pa­sto­vė­ję, džio­vin­ti gry­bai ne­pra­ran­da aro­ma­to ir ver­tės. Džio­vin­ti rei­kia svei­kus, ne­su­kir­mi­ju­sius, šva­riai nu­va­ly­tus (jo­kiu bū­du ne­plau­tus) gry­bus. Se­no­vė­je tam ge­riau­siai pa­si­tar­nau­da­vo kros­nis. Su­džiū­vęs gry­bas tam­pa tra­pus ir lūž­ta. Blo­gai džio­vi­na­mas gry­bas iš­ski­ria sul­tis. Su­smul­kin­ti grei­čiau iš­džiūs­ta ir var­to­jant su­trin­tus į mil­te­lius – ge­riau įsi­sa­vi­na­mi. Džio­vin­ti su­vė­rus ant siū­lo sau­lės ato­kai­to­je ar ne­ap­šil­do­mo­je, nors ir ge­rai vė­di­na­mo­je pa­tal­po­je, ne­pa­tar­ti­na, nes gry­bams lė­tai džiūs­tant, juos puo­la vabz­džiai, taip pat nuo­la­ti­nį pa­vo­jų ke­lia pe­lė­siai.

Sū­dy­mas

Sū­dy­ti ga­li­ma vi­sus gry­bus, tik ge­riau kiek­vie­ną rū­šį at­ski­rai. In­das ga­li bū­ti stik­li­nis, me­di­nis, ke­ra­mi­ki­nis, ema­liuo­tas me­ta­li­nis. Sū­dy­tų gry­bų sko­nis, ver­tė la­bai pri­klau­so nuo drus­kos kie­kio ir gry­bų lai­ky­mo vie­tos. Sū­dy­tus gry­bus pa­tar­ti­na lai­ky­ti 6–8 °C tem­pe­ra­tū­ros pa­tal­po­je. Jei pa­tal­pos tem­pe­ra­tū­ra ne aukš­tes­nė kaip 6 °C, ki­log­ra­mui iš­vir­tų gry­bų ima­ma ne dau­giau kaip 50–70 g drus­kos, o lai­kant šil­tes­nė­je pa­tal­po­je – 60–80 g. Prie­sko­nių (lau­ro la­pų, pi­pi­rų, kra­pų, svo­gū­nų, ser­ben­tų, krie­nų la­pų) de­da­ma pa­gal sko­nį.

Gry­bai šva­riai nu­va­lo­mi, nu­plau­na­mi ir po už­vi­ri­mo 15–20 min. ver­da­mi ir iš­grie­bia­mi į kiau­ra­sam­tį, kad nu­var­vė­tų. At­vė­sę sluoks­niuo­ja­mi 5–6 cm sto­rio ei­lė­mis, per­pi­lant drus­ka, ir kas 3–4 ei­lė pa­bars­to­ma prie­sko­niais. Pil­nas in­das už­den­gia­mas dvi­gu­bu mar­lės sluoks­niu, su­vil­gy­tos sū­dy­tu van­de­niu, už­de­da­mas šva­rus me­di­nis ar ema­liuo­tas dang­tis ir pa­sle­gia­ma šva­riu ak­me­niu ar­ba pil­nu van­dens stik­lai­niu. Po 2–3 die­nų gry­bai bū­na ap­sem­ti. Jei sū­ry­mo ma­ža, rei­kia už­pil­ti vi­rin­to (at­šal­dy­to) sū­dy­to van­dens. Gry­bai vi­są lai­ką tu­ri bū­ti ap­sem­ti sū­ry­mo. Po sa­vai­tės ar dvie­jų juos ga­li­ma val­gy­ti.

Rau­gi­ni­mas

Raug­ti ga­li­ma vi­sų rū­šių gry­bus, bet tik jau­nus ir be ko­tų. Nu­va­ly­ti ir nu­plau­ti gry­bai ke­pu­rė­lių apa­čia į vir­šų sluoks­niuo­ja­mi ei­lė­mis, tarp ku­rių pri­de­da­ma juo­dų­jų ser­ben­tų la­pų, čes­na­ko, pet­ra­žo­lės ir pa­bars­to­ma drus­ka. In­das pri­den­gia­mas dvi­gu­bos mar­lės sluoks­niu ir, už­dė­jus me­di­nį dang­te­lį, gry­bai pa­sle­gia­mi. Mais­tui var­to­ja­mi po 1–2 mė­ne­sių. Kaip ir sū­dy­tus, lai­ky­ti vė­sio­je pa­tal­po­je. Gry­bai tu­ri bū­ti ap­sem­ti skys­čio.

Autorė: Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Veterinarijos klinika

Vilkmerge restoranas

Ukmerges siluma

Ar pritariame streikuojantiems mokytojams?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

Laidojimo ir kremavimo paslaugos Ukmergėje

Autoservisas Ukmergėje

Floros Studija

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Akmenys prabyla

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų